Antradienį susitikęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas svarstė, kas turėtų mokėti didesnius mokesčius: žemę besinuomojantys iš valstybės ar žemės savininkai, kurie jau investavo pakankamai lėšų į turto įsigijimą.
„Pagal šiemet priimtą įstatymą savivaldybių taryboms ir teisė, ir prievolė apmokestinti žemę. Savivaldybės iki lapkričio 1 d. turi priimti nuosavos žemės mokesčio tarifą, kuris įsigalios nuo kitų metų“, - kalbėjo miesto meras.
Vilniaus vadovas teigė, kad reikia apsispręsti, kam turėtų būti skirtas prioritetas: „Įmonės, kurios jau įsigijo žemę, tai jau atliko didžiules investicijas į žemės įsigijimą. Net jei taikytume minimalius 0,3 proc. nuo rinkos vertės, atsirastų disbalansas tarp nuomininkų ir savininkų. Reikia apsispręsti, kam turime teikti prioritetą žemės savininkui ar tam, kuris nuomojasi“.
Jei prioritetas bus teikiamas žemės savininkams, nuomotojai už žemę, mero teigimu, mokėtų dvigubai daugiau nuo kitų metų pradžios. „Jei paliekame, kad žemės nuoma yra skatinama, tai minimaliais paskaičiavimais, žemės mokestis žemės turėtojams padidėtų apie 30 proc., taikant minimalų rodiklį“, - aiškino A. Zuokas.
Taip pat meras teigė, kad nuo kitų metų bus taikomi mokesčiai tiems, kurie turi žemės nuosavybę pagal įsigijimą ir nieko su žeme nedaro.
„Mūsų taryboje dominuoja nuomonė, kad darysime mokestinį spaudimą. Tai palies ypač bankus, nes jie yra didžiausi žemės turėtojai. Žemės turėjimas bankams pradės kainuoti nuo kitų metų, jei jie su ja nieko nedarys“, - kalbėjo A. Zuokas.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, iš žemės savininkų miestas pernai metais surinko 6 mln. Lt, už nuomą – 13 mln. Lt.
