Teigiami rodikliai
Trečiąjį šių metų ketvirtį atlikta statybos darbų už 2,2 mlrd. litų. Palyginti su antruoju, statybos darbų mastas padidėjo 38 proc. palyginamosiomis kainomis, o pašalinus sezono įtaką – 5 proc., pranešė Statistikos departamentas.
96 proc. visų statybos darbų (už 2,1 mlrd. litų) atlikta Lietuvos teritorijoje, trečdalį jų sudarė naujos statybos darbai. Ne šalies teritorijoje atlikta 4 proc. visų darbų – už 80 mln. litų.
Palyginti su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu, statybos darbų šalyje padaugėjo 18,4 proc. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad padidėjimą lėmė visų tipų statybų augimas. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 1,2 mlrd. litų, arba 11 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, negyvenamųjų pastatų statybos darbų – už 772 mln. litų, arba 30 proc. daugiau, o gyvenamųjų pastatų statybos darbų – už 132 mln. litų, arba 22 proc. daugiau.
Gyvenamieji pastatai
Per tris šių metų ketvirčius statybos darbų šalyje atlikta už 4,4 mlrd. litų. Jų mastas, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 17,9 proc. palyginamosiomis kainomis.
Butų statyba per ketvirtį lėtėjo, tačiau per šiuos metus augo. Per ketvirtį baigta statyti 650 naujų gyvenamųjų pastatų, kuriuose įrengti 825 butai – 23 proc. mažiau nei atitinkamą praėjusių metų ketvirtį. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė 146,5 kv. m. 41 proc. butų pastatyta Vilniaus apskrityje, Klaipėdos ir Kauno apskrityse – daugiau kaip po 16 proc.
Nuo metų pradžios šalyje baigta statyti 2 870 gyvenamųjų pastatų, juose įrengti 3 749 butai, t. y. 62 proc. daugiau negu per atitinkamą 2010 m. laikotarpį.
Gelbsti ES lėšos
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas įvardijo dar vieną šiuo metu privačiomis lėšomis vykdomą projektą – Akmenėje statomą cechą. Didžiuliame pastate planuojama gaminti apie 1,5 mln. tonų cemento per metus.
Jeigu privačios investicijos užima vos penktadalį rinkos, kas tuomet sudaro didžiąją dalį statybų?
„Šiuo metu didesnės statybos Lietuvoje vykdomos tik Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Už šiuos pinigus atnaujinami inžineriniai tinklai, tvarkomi valymo įrenginiai, keliai, – vardija pašnekovas. – Kitą nemažą dalį statybų sudaro visuomeninių pastatų modernizacija. Ji taip pat finansuojama ES fondų ir valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis. Tai labai svarbūs projektai, nes investuojama į mokyklas, vaikų darželius, ligonines ir kitus visuomeninės paskirties pastatus.“
A. Šeštakauskas pabrėžė, kad iki krizės privačios lėšos sudarė maždaug pusę visų statybų. „Laimei, sunkiu periodu galėjome pasinaudoti ES lėšomis. Jeigu jų nebūtų, bankrutuotų maždaug 60 proc. statybos įmonių, o dabar tokių turime maždaug 30 proc.“, – teigia pašnekovas.
Anksti džiaugtis
A. Šeštakauskas sako, kad šių metų statistika jokiu būdu nereiškia, jog statybos visiškai atgijo. „Šie skaičiai rodo tik tai, kad bandome kapstytis iš gilios duobės, kurioje atsidūrėme per krizę. Kas bus toliau, sunku prognozuoti. Statybos tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos rodiklių: gerės situacija šalyje, daugės ir statybų, – įsitikinęs ekspertas. – Galiu tik spėti, kad iki šių metų pabaigos turėtume pasiekti 6 mlrd. litų ribą.“
O kol kas reikėtų atsižvelgti į dar vieną rodiklį – sumenko statybos leidimų skaičius. Trečiąjį ketvirtį 98 proc. visų išduotų statybos leidimų sudarė leidimai individualių gyvenamųjų namų statybai. Iš viso buvo išduoti 1 435 statybos leidimai, arba 18 proc. mažiau nei tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu. Sumažėjo ir leistų statyti butų skaičius – 22 procentais.
Tęsis šis mažėjimas, o gal tai – tik laikinas reiškinys, pamatysime ateityje.
Apleisti projektai
Yra teigiančiųjų, kad šių metų statybos rodikliai išaugo dar ir todėl, jog buvo tęsiamos per krizę apleistų projektų statybos, o naujų didelių projektų kol kas nenusimato. „Pagyvensim – pamatysim, – tvirtina A. Šeštakauskas. – Pradėtus darbus būtina baigti, o toliau viskas priklausys nuo situacijos šalyje.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog būtina pabaigti ir valstybinės reikšmės projektus, pavyzdžiui, Vilniaus nacionalinį stadioną ar Valdovų rūmus. „Geras šeimininkas pradėto darbo nemeta, – pabrėžia specialistas. – Aiškinamasi, skaičiuojama, politikuojama, o tuo metu objektams yra iškilusi rimta grėsmė. Jeigu jau tiek padarėme, privalome baigti ir eksploatuoti. Kitaip sulauksime, kol viskas ims griūti.“
Provincijos realijos
Kai kalbame apie statybų atsigavimą, turėtume pabrėžti, kad jis akivaizdus didžiuosiuose miestuose. Provincijoje visi šie procesai juda gerokai lėčiau.
„Tai normalu. Statybos vyksta ten, kur yra poreikis, galimybės, potencialas. Žinoma, tam tikri projektai įgyvendinami ir provincijoje, tik gal ne taip akivaizdžiai, – sako A. Šeštakauskas. – Be to, čia vis dar išlieka daugybė rūpesčių, pavyzdžiui, niekaip neišsprendžiami žemės klausimai, netobulinamas teritorijų planavimas.“
Tiek provincijoje, tiek didžiuosiuose miestuose išryškėjo dar viena problema – kvalifikuotos darbo jėgos stygius. „Mūsų specialistai išvyko dirbti į užsienį“, – liūdnai konstatuoja pašnekovas.
Bankų politika
Viltis dėl augančių statybų mažina ir nuo lapkričio 1-osios Lietuvos banko įvesti griežtesni skolinimo būstui įsigyti reikalavimai. Dabar, norint gauti būsto paskolą, reikia būti sukaupusiam bent 15 proc. jo vertės.
„Žmonės vis dar labai atsargiai vertina savo galimybes, tad ir statyboms ryžtasi itin nedrąsiai, – tvirtina A. Šeštakauskas. – Nauja tvarka gali dar labiau apriboti gyvenamųjų pastatų statybas.“
Pasak pašnekovo, statybų sektoriui galėtų pagelbėti valstybė. „Matau tik vieną išeitį – reikia sugrįžti prie investicijų neapmokestinimo“, – teigia A. Šeštakauskas.