„Swedbank”: uždirbama daugiau nei pakaktų įsigyti būstą

Šiuo metu Lietuvoje net 88 proc. šalies gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12 proc. nuomojasi. Tačiau nuosavame būste norėtų gyventi 96 proc. gyventojų. „Swedbank“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojams nuoma tėra laikinas sprendimas, o mintyse svajojama apie nuosavą būstą. Nepaisant to, 63 proc. gyventojų teigia kol kas neketinantys įsigyti nuosavo būsto.

Šių metų kovo mėnesį atliktos apklausos duomenimis, nuomą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus (18-35 m.), šeimos dar nesukūrę, mažesnes nei vidutines (iki 1000 litų/mėn.) pajamas gaunantys žmonės. Du trečdaliai jų – gyvena didmiesčiuose.

„Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. 96 proc. respondentų sako, kad norėtų gyventi nuosavame būste. Tik 2 proc. teigia, kad norėtų gyventi nuomojamame būste“, - pastebi „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Kaip rodo tyrimas, vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi tol, kol ieškotų besieškodami įsigijimui tinkamiausio būsto. Jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus žmonės nuomą rinktųsi periodui, kurio metu kauptų pradinį įnašą būsto pirkimui. Tik 6 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto nuomą mato kaip ilgalaikį dalyką.

Pagal nuosavus būstus tarp lyderių Europoje

Palyginus su Europos Sąjungos šalimis, Lietuva išsiskiria gyventojų tradicijomis nekilnojamo turto rinkoje iš kitų šalių.

Būsto nuoma ES keturis kartus labiau paplitusi nei Lietuvoje. ES vidurkis siekia apie 30 proc.

Lietuvoje būstą su paskolomis yra įsigiję mažiau nei 8 proc. gyventojų, tuo metu ES – apie 28 proc.

Žiūrint į gyventojų įprotį nuomojantis ar įsigyjant nuosavą būstą, Lietuva yra panaši į Rumuniją ir Bulgariją. Labiausiai būsto nuoma paplitusi Vokietijoje ir Austrijoje.

„Lietuvoje tiek daug gyventojų gyvena nuosavame būste, nes privatizacijos metu daug žmonių įgijo nuosavą būstą, kur ir gyvena šiandien. Tuo metu Vokietijoje ar Austrijoje nuoma tokia populiari, nes ten yra ilgalaikės nuomos tradicijos“, - teigė J. Gumuliauskienė.

Daugiausia būsto įsigyta nuosavomis lėšomis

„Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad net 69 proc. gyventojų būstą įsigijo nuosavomis lėšomis.

Paveldėjo arba gyvena giminaičių būste – 18 proc., o būstuose, kurie įsigyti su banko paskola, gyvena 13 proc. gyventojų.

Paklausus apie planus įsigyti būstą, 63 proc. respondentų atsakė, kad būsto įsigyti neketina. 23 proc. ketina būstą įsigyti be banko paskolos bet ne greičiau nei per porą metų.

Lengviausia būstą įsigyti vidutinio dydžio miestuose

Vertinant būsto įperkamumo indeksą, paskutiniu metu Vilniuje būsto įperkamumo rodiklis augo – 4,8 procentinio punkto ir pakilo iki 109,8 (rodiklis didesnis nei 100 rodo, kad namų ūkio atlyginimai yra didesni nei pakankami su paskola 30-čiai metų įsigyti 55 kv. m butą, paskolai atiduodant 30 proc. savo pajamų).

„Rodiklis rodo, kad atlyginimai Vilniuje buvo 10 proc. didesni nei pakankami įsigyti būstą“, - pabrėžė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Nors būstą įpirkti sostinėje tampa vis lengviau, visgi Rygoje ir Taline įperkamumo indeksas augo greičiau, atitinkamai 9,3 ir 1,8 procentinio punkto.

Vertinant būsto įperkamumo indeksą Lietuvoje, lengviausiai būstą įsigyti galima Alytuje (288 – indeksas), Šiauliuose (237), Panevėžyje (235). Labiausiai įperkamumas augo Šiauliuose (26 proc. punkto), Druskininkuose (21 proc. punkto) ir Kaune (15 proc. punktų).

„Pagrindinė įperkamumo augimo priežastis buvo būsto kainų kritimas. Be to, mažesniuose miestuose yra nedidelis sandorių skaičius“, - teigė specialistė.

Kaip pastebėjo V. Šečkutė, lengviausia būstą įsigyti yra vidutinio dydžio miestų gyventojams, kur santykis tarp atlyginimo ir būsto kainos yra palankiausias, o sunkiausiai sekasi įpirkti kurortinių miestų gyventojams.