„Netiko formuluotė, kitą savaitę rinksis Vyriausybė, sutvarkys formuluotę ir priims sprendimą“, - sakė meras.
Jis pabrėžė, kad nei vienas iš minimų penkių objektų nėra savavališka statyba – esą jiems buvo išduoti visi reikalingi leidimai iš atsakingų institucijų, tačiau vėliau tos pačios institucijos, t.y. Statybų inspekcija ir Kultūros paveldo departamentas, kreipėsi į prokurorus su prašymu ginti viešąjį interesą ir taip, Š. Vaitkaus žodžiais, valstybė bylinėjasi su valstybe, o investuotojai yra trečiaisiais asmenimis bylose, veliau galintys pareikšti finansines pretenzijas.
Vienas iš investuotojų yra koncernas „IKEA“, Palangoje planavęs pastatyti sveikatingumo kompleksą už 120 mln. Lt. Mero žiniomis, kol kas į šį projektą investuota apie 20 mln. Lt.
Skelbta, kad darbo grupė, sprendusi, ką daryti su Palangos kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui žalą darančiomis statybomis, pasiūlė su penkių pastatų savininkais sudaryti taikos sutartis.
Siūloma taikos sutartis sudaryti dėl statinių buvusių poilsio namų "Eglė", "Kastytis", "Neringa" vietose, buvusio "Jūratės" baseino vietoje ir statinių Šventosios gyvenvietės pietvakarinėje dalyje (tarp Ošupio, Jūros, Mokyklos gatvių ir Šventosios vandenvietės). Dėl visų šių statybų į teismus kreipėsi prokurorai, galutinių sprendimų teismai dar nėra priėmę.
Darbo grupės siūlymu, statytojai taikos sutartimis turėtų parengti statinių projektų pakeitimo pasiūlymus, kad būtų sumažinta žala valstybės saugomai kultūros paveldo vietovei - Palangos miesto istorinei daliai ir kraštovaizdžiui, taip pat jie turėtų įsipareigoti nereikšti pretenzijų valstybei ar Palangos savivaldybei.
Darbo grupės pažymoje matyti, jog išduodant leidimus minėtiems penkiems statiniams buvo padaryta klaidų: prokurorai, gindami viešąjį interesą, teismuose ginčija kai kurių minėtų teritorijų detaliuosius planus, techninių projektų sprendinius ir kitus dokumentus.
