Nevienerius metus Laisvės alėjoje esantis daugiabutis gąsdino praeivius byrančiu nuo sienų tinku. Prieš dvejus metus namą administruojanti bendrovė jį suremontavo ir gyventojams už darbus išsiuntė sąskaitas.

Vienam atsisakius mokėti daugiau kaip 5 tūkst. litų, nes kaina esą per didelė, namą administruojanti bendrovė kaunietį padavė į teismą. Vyras sako, kad teismo ekspertas namo remonto dokumentuose aptikęs daugybę pažeidimų.

„Įkainiai vartoti restauraciniai, nors namas nėra koks paveldas, taip pat kai kur, pavyzdžiui, su šildymu, naudoti ne tie įkainiai. Ir apskritai daugelis darbų yra net užaktuoti du kartus, kai kurie iš viso neatlikti. Jokių sertifikatų, nieko nėra, kokios medžiagos, kokios kainos, yra tik nurodyti kiekiai“, – tvirtino kaunietis Saulius Gaižutis.

Kauno apylinkės teisme bylą kaunietis laimėjo ir mokėti už remontą neturės, nes jo vertė apskaičiuota neteisingai. Namą administruojančios bendrovės atstovas sako nepasitikįs teismo ekspertu.

„Mūsų teisininkai pasižiūrėjo, kokia to žmogaus kompetencija, ir matome, kad jis neturi reikiamų atestatų. Tiksliau, vieno iš atestatų, kuris yra reikalingas atlikti statinio ekspertizę. Mes manome, kad teismas neįvertino visų argumentų, ir skųsime šitą sprendimą“, – teigia įmonės „City Service“ atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis.

Kauno savivaldybės valdininkai sako sulaukiantys daug namų administratorių darbu nepatenkintų kauniečių skundų. Dalis žmonių sako neišgalintys susimokėti už namo remontą. Tačiau gyventojai, anot valdininkų, patys turėtų būti aktyvesni – dalyvauti susirinkimuose renkant rangovą, o nepatenkinti remontu gali kreiptis į savivaldybę.

„Mes sudarome komisiją, nuvažiuojame ir patikriname. Ir esame tikrai skaičiavę, žiūrėję ir nesame radę, kad būtų sąskaitos parašytos, o darbai neatlikti. O jau pačios kokybės, darbų kainos, tai jau šito mes netikriname“, – sakė Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo poskyrio vedėjas Algimantas Andriulevičius.

Savivaldybės išrinktos bendrovės apie tris tūkstančius Kauno daugiabučių prižiūri šeštus metus. Per tą laiką administratorių atsisakė maždaug šeštadalis namų. Vieni įsteigė bendrijas, kiti sudarė jungtinės veiklos sutartis.

Planuojama, kad kitąmet namo administratorių rinks jau ne savivaldybė, o patys gyventojai.