Vietoje Lukiškių kalėjimo galėtų įsikurti viešbutis, erdvės menui ar restoranai

Ne viena šalis pasaulyje turi viešbutį, įsikūrusį buvusiame kalėjime. Tokios vietos turistus vilioja kultūriniais renginiais, šalia įsikūrusiu muziejumi, erdvėmis šiuolaikiniam menui, barais, kavinėmis. Panašią idėją siūlo ir Lietuvos nekilnojamo turto vystytojai sostinės centre įsikūrusiam Lukiškių kalėjimui: viešbutis, muziejus, kavinės, barai, galbūt gyvenamieji namai galėtų būti įkurti vietoje įkalinimo įstaigos. Galutinis sprendimas dar nepriimtas, o visuomenė kviečiama teikti savo idėjas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje, kuri 1901 m. pradėta statyti Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II įsakymu pačiame Vilniaus centre. Kaip rašoma įstaigos puslapyje, kalėjimo pastatą sudarė dviejų sparnų tipo statiniai, skirti įrengti vienvietėms kameroms, bendrų kamerų korpusas, kontora ir raštinė. Prie kalėjimo pastato prijungtas cerkvės statinys, o kalėjimo pastato viduje – katalikiška koplyčia. Vėliau įrengta ir sinagoga.

Prieš septynerius metus Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas buvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Šiuo metu visa įstaiga užima apie du hektarus ploto, čia bausmę atlieka ir asmenys įkalinti iki gyvos galvos.

Šią savaitę Teisingumo ministerija išplatino prašymą visuomenei siūlyti idėjas, kas galėtų įsikurti minėtuose pastatuose, kai kalinimo įstaiga bus perkelta į užmiestį. Perkeliamas bus ne tik Vilniaus, bet ir Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės miestų centrų kalėjimai. Sostinėje Lukiškių kalėjimo neturėti likti per trejus metus.

„Šiuos pastatus ketinama parduoti arba panaudoti visuomeninėms reikmėms, tad tiek valstybei, tiek galimiems potencialiems investuotojams būtų naudinga sužinoti piliečių nuomonę, ką jie norėtų matyti šių pastatų vietoje, - pranešime spaudai cituojamas teisingumo ministras Remigijus Šimašius. - Pavyzdžiui, Šiauliuose į atsilaisvinusias įkalinimo įstaigos patalpas jau iškelta iniciatyva perkelti „Aušros“ muziejų, kuris šiandien išbarstytas po visą miestą. Pardavus senuosius muziejaus pastatus, būtų padengta dalis naujos įkalinimo įstaigos statybos kaštų“.

Lietuvos nekilnojamo turto ir plėtros asociacijos valdybos narys Vytas Zabilius teigia, kad anksčiau buvęs verslininkų susidomėjimas nuslopo sužinojus, kad Lukiškių kalėjimas turi būti saugomas kaip kultūros paveldas.

„Kažkada Laimutis Pinkevičius norėjo kažką daryti, bet jis įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, dėl ko negalima jo griauti ir statyti kažko naujo. Reikia sugalvoti kaip esamą objektą įkorporuoti į bendrą koncepciją. Tai greičiausiai turėtų būti komercinės paskirties kompleksas su daug funkcijų, kad turistai galėtų nakvoti, pajusti kalėjimo dvasią, įmonės galėtų organizuoti šventes, o vaikai pamatyti, kas yra kalėjimas, ir kodėl geriau ten nepatekti“, - sako V. Zabilius.

Nekilnojamo turto vystymo bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis laikosi panašios nuomonės, kad miesto centre įsikūrusi vieta turėtų lankytojus traukti daugeliu galimybių.

„Aš manau, kad galėtų būti pritaikyta tiek gyvenimui, tiek prekybai, tiek biurams. Labiausiai pasiteisintų toks projektas, jei žmonių ten būtų beveik visą parą: tai ir kavinės, barai, vakarais – gyventojai, savaitgaliais – turistai, judėjimas turi būti nuolat“, - sako D. Dargis. Tačiau jo įmonė konkrečių planų čia neturi, nes šis objektas „per didelis rinkai“, o ir ekonomika ne iki galo atsigavusi. Jo nuomone, jei kultūros paveldą prižiūrinčios institucijos neleis keisti pastato vidaus, surasti investuotoją gali būti sudėtinga.

„Be pakeitimų tokie pastatų kompleksai nelabai domins investuotojus, pasaulyje daug kur leidžiamas pertvarkyti vidų, išsaugant fasadą“, - pasakoj D. Dargis.

Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis tvirtina, kad per porą mėnesių turėtų būti baigta galimybių studija, kuri be kita ko parodys, kuris pasirinkimas bus ekonomiškiausias ir padės surinkti daugiau lėšų naujų įkalinimo įstaigų įrengimui.

„Pagrindinis kriterijus – ekonomiškumas, kaip galima daugiau pinigų gauti“, - sako G. Andriulionis.

Sėkmingi pavyzdžiai užsienyje

Panašiai turistus ir svečius vilioja ir Slovėnijos viešbutis „Celica“, paverstas jaunimo hosteliu, erdve menui, galerija ir siūlantis įvairiausių pramogų, seminarų, meno ir muzikos renginių. Visuomenei atvira vieta buvęs kalėjimas ir karinės bazės tapo Slovėnijai atkūrus nepriklausomybę.

„Mes gavome daug apdovanojamų, vienas iš jų iš kelionių gido „Lonely planet“, kad esame geriausias viešbutis pasaulyje. Pats viešbutis iš pirmo žvilgsnio nepanašus į kalėjimą, mūsų kambarius dekoravo skirtingi menininkai. Tai labiau kaip meno galerija“, - DELFI teigė minėto viešbučio atstovas Tomažas Juvanas.

Šiame viešbutyje nakvynė buvusioje kameroje ateis apie 26 eurus.

Langholmenas yra Švedijos sala, kurioje veikė moterų kalėjimas – tuo metu didžiausias kalėjimas šalyje, kuris buvo uždarytas 1975 m. Pati įkalinimo įstaiga buvo pastatytas pirmoje 19 a. pusėje. Kalėjimo įėjimas šiuo metu virtęs viešbučio priimamuoju su visą parą veikiančiu restoranu. Viešbučio puslapyje žadama, kad svečiai gali aplankyti ir „intriguojantį“ muziejų ir galeriją. Buvusiose vienutėse įkurti kambariai svečiams.

„Karosta“ centras Latvijos mieste Liepojoje siūlo praleisti naktį, kalėjimo maisto mokiniams ir turistams bei išmėginti įvairias kitas pramogas, susijusias su kalėjimu gyvenimu.