„Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankami norint įpirkti standartinį būstą“, - sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė apie galimybę įsigyti 55 kv. m ploto butą.
„Swedbank“ skaičiavimus atliko vertindamas, jog gyventojas gauna 1,5 vidutinio atlyginimo “į rankas” ir perka butą sostinėje iš banko skolindamasis 85 proc. būsto vertės sumą 30 metų tuometinėmis vidutinėmis palūkanomis. O mėnesinė įmoka už būsto paskolą sudaro 30 proc. gyventojo pajamų.
„Pagrindinė priežastis, kodėl įperkamumas per ketvirtį sumažėjo Vilniuje yra ta, jog per ketvirtį Vilniuje sparčiausiai augo butų kainos, tuo tarpu Rygoje – priešingai, butų kainos mažėjo, o Taline buvo sparčiausias atlyginimų augimas ir jis galėjo kompensuoti būstų kainų augimą“, - sako vyresnioji banko ekonomistė.
Per metus būsto įperkamumas krito Taline daugiau negu Vilniuje, o Rygoje - augo.
Pasak V. Šečkutės, metiniam smukimui daugiausiai įtakos turėjo tai, kad Taline per metus būsto kainos išaugo taip smarkiai, kad jų negalėjo kompensuoti ir fiksuojamas sparčiausias atlyginimų augimas Baltijos šalyse, ta pati tendencija vyravo ir Vilniuje, kai Rygoje būsto įperkamumas augo dėl pigusių būstų.
Vilniuje gyventojai yra ties būsto neįpirkimo riba
Lietuvos sostinėje gyventojai būsto nebeįpirktų, jei Vilniuje butų kainos padidėtų 1,7 proc., nesikeičiant būsto paskolos palūkanoms ir atlyginimams. Rygoje būstas taptų neįperkamas jei analogiškomis sąlygomis jo kainos didėtų 45,6 proc., o Taline – 54,3 proc.
Jei vertinti trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybes įsigyti būstą iš savo pajamų, tai Vilniuje pernai ketvirtą ketvirtį buvo įperkamas būstas iki 56 kv. m, kai Rygoje iki 80 kv. m, o Taline – iki 85 kv. m.
Palyginti su trečiuoju 2011 m. ketvirčiu, Vilniuje gyventojų galimybės įsigyti būstą sumažėjo, nes pernai liepą – rugsėjį vidutinių pajamų gyventojas dar galėjo įsigyti butą iki 57 kv. m, kai Rygoje ir Taline išaugo, nes trečią ketvirtį šių mietų gyventojai galėjo pirkti būstą atitinkamai iki 78 ir 79 kv. m.
Pernai metų pabaigoje Vilniuje 55 kv. m buto kaina siekė beveik 213 tūkst. Lt, kai Taline – 203 tūkst. Lt, o Rygoje – 141 tūkst. Lt.
Pasak V. Šečkutės, vilniečiams tenka ir ilgiausiai taupyti, norint sukaupti reikalingą sumą pradiniam įnašui: Lietuvos sostinės gyventojams tenka kaupti ilgiau nei trejus metus, kai Talino ir Rygos gyventojams – tai tenka daryti dvejus metus ir mėnesį.
Rygoje būstas nebrangsta dėl paklausos
„Swedbank“ duomenimis, Rygoje būstas brangsta ne taip sparčiai kaip Vilniuje ar Taline dėl mažesnės paklausos.
„Rygoje pastaruoju metu buvo gana silpna paklausa. Ją stabdė tiek aukštesnės palūkanos, jos yra aukščiausios tarp visų Baltijos šalių, tiek didesnis gyventojų įsiskolinimas“, - paaiškina V. Šečkutė.
Tuo tarpu Taline, kur butų kainos augo sparčiausiai, yra žemiausias nedarbo lygis ir palūkanų normos, spartus atlyginimų augimas, o būsto pirkimą paskatino ir euro įvedimas – investuotojams pirkti turtą už bendrą euro zonos valiutą atrodo patraukliau.
Pasak V. Šečkutės, be to, prie augančios paklausos Taline galėjo prisidėti ir netikrumas finansų rinkose, kai gyventojai pasirinko daugiau investuoti į nekilnojamąjį turtą.
