Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis – tik laiko klausimas

Net prieš bet kokį mokesčių gyventojams ar verslui didinimą pasisakantys politikai neabejoja: po Seimo rinkimų nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokės didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, o tas, kuris šiemet pradėtas taikyti brangesniam nei 1 mln. litų vertės NT, valstybės biudžeto skylių neužkamšys.

Skatina apgaudinėti

NT mokestis skaičiuojamas nuo milijono litų ribą viršijančios sumos. Pavyzdžiui, jeigu būsto vertė yra 1,7 mln. litų, mokestis bus mokamas nuo 700 tūkst. litų. Seimo konservatorių frakcijos nario Manto Varaškos nuomone, skirstymas į tuos, kurie turi mokėti NT mokestį, ir tuos, kurie ne, provokuoja ieškoti būdų mažinti turimo turto vertę: „Net jei NT mokesčio baze nustatytume 100 tūkst. litų, daug žmonių vis viena mėgintų mažinti savo būsto vertę. Siekis išvengti apmokestinamosios NT mokesčio, kaip ir bet kurio kito, bazės yra akivaizdus.“

M. Varaška įsitikinęs, kad vienintelis sprendimas – įvesti visuotinį turto apmokestinimą nustatant tam tikras mokesčio lengvatas valstybės remiamoms socialinėms grupėms. „Jei tai lengvata ne, tarkime, Sausio 13-osios aukų artimiesiems, o finansinių problemų turintiems žmonėms, tas mokestis galėtų kauptis – jį kartu su kitomis nekilnojamojo daikto skolomis sumokėtų naujasis turto savininkas. Tokiu būdu būtų galima išsiversti ir be antstolių“, – savo viziją dėstė parlamentaras.

Žingsnis po žingsnio

Susisiekimo ministro, Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio nuomonė apie šį mokestį kategoriška: „Esant dabartinei ekonominei situacijai tokie sprendimai neigiamai veikia verslo sąlygas, žmonių gyvenimą, kenkia Lietuvos konkurencingumui.“

E. Masiulis atkreipė dėmesį, kad gyventojai įsigydami NT kartą jau sumokėjo mokestį – gyventojų pajamų. Be to, nemaža dalis jų NT šiandien pajėgūs įsigyti tik už paskolas. Papildomu mokesčiu apkrauti iš dalies nedideles pajamas gaunantį, bankui keliasdešimčiai metų įsipareigojusį žmogų, politiko nuomone, yra neprotinga.

„Žinoma, kritikai pasakys: nėra ko skųstis – juk mokestis įvestas tik milijonieriams. Tačiau visi suvokiame, kad tai tik pirmas žingsnis, – aiškino E. Masiulis. – Pasakę A, greitai ištarsime ir B – mokesčio kartelė bus leidžiama žemyn, ir anksčiau ar vėliau NT mokesčiu bus apkrauti beveik visi Lietuvos gyventojai, kaip tai neseniai padaryta Latvijoje. Net finansų ministrė pripažino, kad tikrą efektą duotų tik visuotinis NT mokestis.“

Ministro nuomone, dėl dabartinės NT apmokestinimo tvarkos į valstybės biudžetą bus surinkta ne daugiau nei keli milijonai litų. Ydingas esąs ir pats principas – iš turtingųjų atimti ir skurstantiesiems padalyti.

Į tai atkreipia dėmesį ir E. Masiulio partijos kolega teisingumo ministras Remigijus Šimašius: „Didelė dalis visuomenės ir Seimo nariai, balsavę už šį mokestį, visų pirma yra už mažai turintį žmogų ir už daug turinčio žmogaus apmokestinimą. Taip žaidžiama pavojingu pavydo jausmu.“

Paskirtį siūloma keisti

Tautos prisikėlimo partijos frakcija kartu su Registrų centru maždaug prieš dvejus metus buvo parengusi NT mokesčio koncepciją, pagal kurią surenkamos lėšos patektų į savivaldybių biudžetą ir tektų tik vietos – rajono, kvartalo – infrastruktūrai gerinti (keliams asfaltuoti, gatvėms apšviesti, šaligatviams tiesti, želdynams tvarkyti ir t. t.), taigi kartu didintų ir gyventojų turimo NT vertę. Tokia grįžtamoji nauda, įsitikinęs koncepciją su tuomete savo frakcija rengęs M. Varaška, motyvuotų mokėti NT mokestį. Jeigu mokestis bus ir toliau renkamas į valstybės biudžetą arba bus prisidengiama kalbomis apie prabangos apmokestinimą, gyventojams bus sunku patikėti jo reikalingumu ar efektyvumu.

Įstatymo normai, pagal kurią surinktas mokestis bus įskaitomas į valstybės biudžetą, nepritaria ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, Lietuvos turto ir verslo vertintojų asociacijos valdybos pirmininkas, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis. „LNTPA nariai laikosi pozicijos, kad šios lėšos turėtų patekti į savivaldybių biudžetą. Įstatyme turi būti aiškiai ir griežtai reglamentuota, kad surinktą sumą galima skirti tik miesto infrastruktūros plėtrai. Sutvarkyta infrastruktūra didintų ir miesto gyventojų turimo NT vertę. Todėl visuotinio NT mokesčio idėja LNTPA atrodo patraukli bei logiška. Neįsivaizduojame, kodėl NT savininkams ji turėtų nepatikti“, – sakė K. Kristinaitis.

Dabartinė paskirtis miglota

Šiuo metu įstatymas nenumato, kad mokestis iš valstybės biudžeto galėtų būti perskirstomas į savivaldybių biudžetus. Pasak M. Varaškos, greičiausiai jis pateks į bendrą pajamų katilą, kuris nebūtinai bus skirtas NT infrastruktūrai. Jis gali patekti ir į socialinių išmokų fondą, gali būti skirtas „Sodros“ biudžeto deficitui kompensuoti ir pan. „Kitaip tariant, dabartinis NT mokestis grąžos neduos. Nukeliavęs į valstybės biudžetą, be abejo, kažkur bus panaudotas. Tik šiandien tikrai negalime pasakyti kur“, – apgailestavo pašnekovas.

Tiesa, M. Varaška irgi neabejoja, kad tas tortas, kurį skubama dalytis, nebus vertas kovos – iš naujojo mokesčio nepraturtės nei valstybė, nei savivaldybės: „Manau, nebus surinkta nė tų planuojamų 17 mln. litų, nes žmonės skuba savo turtą dalyti, jį iš naujo įvertinti mažesnėmis vertėmis. Skaičiai būtų visai kitokie, jei kalbėtume apie mažesnę turto bazę arba apie visuotinį NT mokestį.“ Tokios pozicijos laikosi ir K. Kristinaitis: „Nėra skirtumo, į kokį biudžetą NT mokestis bus mokamas, nes jis nėra tikslinis, t. y. jo naudojimo paskirtis neapibrėžta.“

Apgailestauja dėl skubos

Tolesnis NT mokesčio likimas, M. Varaškos nuomone, priklausys nuo įmokų rinkimo per artimiausius metus ir nuo to, kokį rezonansą sukels bandymai jo nemokėti. „Jeigu NT mokestis, kad ir nesurenkamas, netaps gąsdinamu ir atstumiamu, po kelerių metų būtų tikslinga siekti visuotinio NT mokesčio. Tada jau įmokos turėtų keliauti į savivaldybių biudžetus ir būtų skiriamos tik miestų ar miestelių NT infrastruktūrai gerinti“, – dėstė konservatorių frakcijos narys.

Tiesa, M. Varaška pabrėžė, kad nusprendus įvesti visuotinį NT mokestį būtų privalu iš anksto atlikti tam tikrus pagalbinius darbus. Pirmiausia – pertvarkyti veikiančią masinio vertinimo sistemą. Dabartinė, įsitikinęs pašnekovas, tikrųjų NT verčių neatskleidžia, nes Registrų centro masinio vertinimo žemėlapis yra labai abstraktus, paremtas notarų sudarytų sandorių statistika, kuri ne visada atspindi rinkoje vyraujančią situaciją. „Dažnai bandant išvengti gyventojų pajamų mokesčio įstatymo įpareigojimo mokėti už trejus metus neišlaikytą turtą patvirtinami fiktyvūs sandoriai, – komentavo M. Varaška. – Tai būdinga, pavyzdžiui, visam paveldėtam turtui. Tokios nuostatos atsisakymas būtų labai rimtas žingsnis į priekį siekiant išgryninti masinio vertinimo sistemą.“

Antra užduotis – įvesti privalomą NT nuosavybės teisių registraciją. Civiliniame kodekse nesant tokio reikalavimo yra dešimtys, o galbūt net šimtai tūkstančių savininkų, kurie NT registre yra neidentifikuoti, spėja Seimo narys. M. Varaškos nuomone, šiuodu darbus derėjo atlikti dar prieš įvedant vadinamąjį prabangaus NT mokestį.

Tai, kad NT mokestis įvestas paskubomis, patvirtina ir teisingumo ministras R. Šimašius: „Toks NT apmokestinimo modelis, koks yra dabar, paremtas emocijomis, o ne racionalumu. Prieš jį priimant nebuvo rimtai, sistemiškai diskutuota, ar apskritai reikia tokio mokesčio, o jeigu reikia – koks jis turi būti. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad prieš pradedant kalbėti apie atitinkamo mokesčio įvedimą reikia apsvarstyti ir mokesčių mokėtojams teksiančią naštą. Šiuo metu Lietuvoje nėra jokio pagrindo didinti bendrą mokesčių naštą.“