Šiaulių banko akcijos pigo 2,8 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po paskutinių dienų augimo. Brango dividendinės pozicijos – „Apranga“ (+1,2 proc.), „Teo“ (+0,6 proc.), „Vilniaus Baldai“ (+1,3 proc.). Kitų kotiruojamų bendrovių vertybiniai popieriai didesnio dėmesio nesulaukė. „Klaipėdos nafta“ pranešė, jog pasirašė overdrafto sutartį su banku.
Taline vėl tiesioginiais sandoriais prekiauta „Silvano Fashion Group“ akcijomis, jos brango 1,1 proc. „Tallink Grupp“ prasti sausio mėn. krovos rezultatai užvakar pakoregavo kainą 3 proc., dabar sulaukiame nežymių teigiamų pokyčių. „Tallinna Vesi“ ir „Olympic Entertainment Group“ vertybinių popierių kaina liko nepakitusi. „Arco vara“ akcijos pigo 1,8 proc., o „Merko Ehitus“ vertybiniai popieriai atgavo 4,9 proc. savo vertės po pigimo vakar.
Rygoje po ilgos pertraukos sandorių skaičius viršijo 100. Žuvies konservų gamintoja „Brivais Vilnis“ sulaukė išskirtinio dėmesio, kaina dienos metu buvo šoktelėjusi beveik 100 proc., prekyba baigėsi su 73,8 teigiamu pokyčiu. Įmonė vakar paskelbė, jog ruošiasi skelbti privalomą akcijų supirkimą. Šiandien pagaliau sulaukėme reakcijos į prastus „SAF Tehnika“ veiklos rezultatus – akcijos pigo 6,9 proc. Didžiausia apyvarta pasiekta „Grindeks“ vertybiniais popieriais, jų kaina nekito. Aktyviau prekiauta ir „Olainfarm“ (-0,5 proc.), „Latvijas Balzams“ (kaina nekito), „Latvijas Gaze“ (+3 proc.), „Rigas Kugu Buvetava“ (+7,2 proc.) ir „Valmieras Stikla Skiedra“ (-4,1 proc.) akcijomis.
„Klaipėdos nafta“ ketvirtadienį pasirašė 120 mln. Lt vertės sąskaitos overdrafto sutartį su „Nordea“ banko Lietuvos filialu. Šis sąskaitos overdraftas reikalingas bendrovei suderinti pinigų srautus ir esant lėšų sąskaitoje trūkumui overdraftu finansuoti investicijas į SGD terminalo infrastruktūrą. Šiai kredito sutarčiai yra įkeista sutartis, kuria „Klaipėdos nafta“ turi gauti 200 mln. Lt iš gamtinių dujų transportavimo tarifo. Pastarosios lėšos būtų kaip „nuosavas projekto kapitalas“.
Tačiau „Achema“ jau yra apskundusi šį finansavimo modelį, tad iškyla sudėtingas klausimas, iš kur turėtų ateiti tie 200 mln. Lt (galima skolintis, bet vargu ar komerciniai bankai skolintų, kai projekte nebūtų vadinamųjų savų lėšų) ir kokių papildomų garantijų reiktų „Nordea“ filialui šiai kredito sutarčiai užtikrinti. Šie klausimai svarbūs ir „Klaipėdos naftos“ smulkiesiems investuotojams, nes lems, kiek savų pinigų reiks įdėti bendrovei ir kiek ji vėliau realiai atgaus už investicijas į projektą.