„Apie trisdešimčiai įmonių galėtų kilti nemokumo situacija, jeigu įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą“, - penktadienį Vyriausybėje sakė R. Žylius. Jo teigimu, šių įmonių kapitalizacija siekia apie 9,3 mln. litų, arba maždaug 0,01 proc. visų Lietuvos įmonių kapitalizacijos.
“Visiškai suprantame, kad poveikio ekonomikai žymaus nebus, bet tai poveikis konkrečioms įmonėms: prarasti pinigai tai ir darbo vietos, kurios stovi už to. Ką noriu patikinti, ypač su tomis trisdešimt įmonių ir kitomis, „Invega“ ir Ūkio ministerija intensyviai dirbs, kad jos galėtų persikredituoti, spręsti joms iškilusias situacijas. Taip pat noriu patikinti verslą - mano siekis bus, kad įmonės visų pirma atgautų lėšas“, - kalbėjo ūkio ministras. Anot jo, su sunkumais susidūrusioms įmonėms nebus skaičiuojamos palūkanos už laiku nesumokamus mokesčius.
„Toms įmonėms, kurių pagrindinės lėšos buvo „Snoro“ banke, tai pakankamas pagrindas kreiptis į „Sodrą“ ir Mokesčių inspekciją tam, kad būtų sudarytos mokestinių kreditų sutartys ir atidėta ar išdėliota mokesčių suma ir neskaičiuojamos mokesčių palūkanos už laiku nesumokamus mokesčius“, - sakė ministras R. Žylius.
Anot jo, apie 260 iš Lietuvoje veikiančių įmonių turėtų atgauti visas laikytas lėšas, maždaug tiek pat – tik dalį tos sumos, kuri viršija 100 tūkst. eurų.
