„Kiek tenka matyti iš viešosios erdvės, bankroto procesui įtaką bando daryti dvi įtakingos grupės: galimai nusikalstamą veiklą vykdžiusi (buvusių akcininkų - DELFI) Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko grupė, kuri siekia išvengti Lietuvos teisėsaugos veiksmų ir kita grupė yra kreditorių grupė, kurios reikalavimai yra iki 2 mlrd. litų likusių nepadengtų po „Snoro“ bankroto paskelbimo“, - Vyriausybėje po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Anot jo, A. Butkevičius praėjusios savaitės pabaigoje „pabandė šantažuoti“ Seimo pirmininkę disponuodamas bankine informacija, kuri neturėtų būti politikui prieinama.

„Teisėsauga turi dar kartą ištirti tokios informacijos gavimo aplinkybes. A. Butkevičius skelbia, kad ją gavo iš banko darbuotojų. Nebūtų stebėtina, jeigu kas nors iš „Snoro“ darbuotojų ir šiandien dirbančių „Snoro“ banke ir toliau išlieka V. Antonovo ir R. Baranausko bendrininkai“, - kalbėjo ministras pirmininkas. Jis pridūrė, kad politikai turėtų vengti tokių aplinkybių ir netapti lobistinių grupių įrankiais Seime.

Anot premjero, A. Butkevičius informaciją naudojo siekdamas, kad Seime būtų sukurta „Snoro“ bankroto aplinkybes tirianti komisija.

„Tokio pareiškimo, kaip viešo šantažo aš kitaip negaliu traktuoti“, - teigė A. Kubilius.

Pats A. Butkevičius teigia turimą informaciją gavęs iš „Snoro“ darbuotojų ir praėjusią savaitę pateikęs prokuratūrai.

„Galiu drąsiai pasakyti, jokių interesų su nieko neturėjau, neturiu ir neturėsiu. (...) Jeigu žmonės mato blogybes, jie neturi informuoti politikų?“, - DELFI pirmadienį sakė A. Butkevičius. Jis sako, kad „Snoro“ darbuotojai perdavė ir daugiau atvejų, kuomet gali būti nepaisoma įstatymų. Turimą informaciją politikas teigia perdavęs prokurorams.

I. Degutienė kreipėsi į Generalinį prokurorą

Seimo pirmininkė Irena Degutienė penktadienį kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama ištirti Seimo nario A. Butkevičiaus viešai paskelbtą informaciją, kad po „Snoro“ banko „bankroto bylos iškėlimo kai kurie asmenys savo turėtą indėlį, didesnį kaip 350 tūkst. litų, tai yra, daugiau kaip 600 tūkst. litų, padengė paskolą“, ir kad tai susiję su vienu iš valdančiosios daugumos atstovų giminaičių. I.Degutienės sūnus neigia, kad jis padengė paskolą indėliu ir svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl šmeižto.

Priėmus sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, A. Butkevičius su teisininkais ruošia kreipimosi tekstą, kad esant reikalui, būtų atliktas tyrimas dėl galimo „Snoras“ administratoriaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valdančiųjų artimųjų galimo neteisėto poveikio administratoriui.

Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Lietuvos bankas ir Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją. Dabar skaičiuojama, kad iš maždaug 8 mlrd. litų banko turto stinga apie 3,9 mlrd. litų.

Didžiausias nesutarimas tarp opozicijos ir valdančiųjų kilo pastariems panorus įsteigti tyrimo komisiją Seime, kuri aiškintųsi banko bankroto aplinkybes. Po ilgų ginčų komisijos sudarymo klausimas praėjusį ketvirtadienį buvo  išbrauktas iš darbotvarkės, dėl ko opozicija pasišalino iš posėdžių salės.  Valdantieji ir kai kurie advokatai įsitikinę,. kad banko „Snoras“ bankroto tyrimas Seime apsunkintų nusikalstama veika įtariamų akcininkų išdavimai Lietuvai, nes šie tvirtina, kad jų byla Lietuvoje – politizuojama.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją