Apie tai interviu LNT televizijos kanalo programai „900 sekundžių“ papasakojo laikinas „Latvijas Krājbanka“ valdytojas, Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis.
Jo teigimu, ši suma panaudota įgyvendinant du tikslus – didinant pagrindinį „Krājbanka“ kapitalą ir realizuojant įvairius privačius banko bendrasavininkio, rusų verslininko Vladimiro Antonovo projektus. Konkrečiai, šių pinigų verslininkui reikėjo, kad galėtų įsigyti švedų automobilių koncerną SAAB.
Šios lėšos vis dar priklauso „Latvijas Krājbanka“, tačiau joms taikomi apribojimai.
J. Brazovskis papasakojo, kad sutartys dėl 100 mln. latų (apytikriai 490 mln. Lt) užstato pasirašytos su daugeliu užsienio bankų.
Jiems jau nusiųstos užklausos dėl informacijos apie šias sutartis, nes bankas „Krājbanka“ neturi reikalingų dokumentų. Kol kas į užklausą atsakė tik vienas bankas – su juo sutartis buvo pasirašyta rugpjūčio 11 d.
„Krājbanka“ neturi visų dokumentų, todėl banke dirbantys įgaliotieji FKRK darbuotojai kaip tik ir turi gauti šiuos dokumentus bei juos išnagrinėti.
Kalbėdamas su buvusiu „Krājbanka“ vadovu Ivaru Priedičiu J. Brazovskis išsiaiškino, kad iš pradžių šios sutartys buvo sudarytos kaip laikinas sprendimas kelioms dienoms, siekiant užtikrinti finansavimą V. Antonovo projektams. Apie juos nebuvo pranešta nei FKRK, nei kitiems „Krājbanka“ valdybos nariams.
„Tai nusikaltimas. Galbūt net nusikaltimų virtinė“, – V. Antonovo ir I. Priedičio veiksmus apibūdino FKRK pirmininko pavaduotojas. Jis pridūrė, kad I. Prieditis nepateikė jokio „savanoriško prisipažinimo“ ir leido suprasti, kad lėšų trūkumą atskleidė FKRK.
J. Brazovskis pripažįsta, kad atšaukti sutartį įmanoma tik teoriškai, o praktiškai tai bus ilgas ir nepigus procesas.
