Praėjusiais metais nekilnojamojo turto (NT) projekto – butų sostinės Mindaugo gatvėje – finansavimui „Novotersa“ iš „Snoro“ pasiėmė 1,6 mln. Lt paskolą. G. Degučio teigimu, lapkričio 16 d., kai „Snoras“ buvo nacionalizuotas, įmonė paprašė, kad bankas dalį paskolos padengtų maždaug 652 tūkst. Lt suma, kuri buvo sukaupta specialiojoje banko sąskaitoje.
Anot Seimo pirmininkės sūnaus, tai normali verslo praktika, ir minėta suma vis vien būtų buvusi užskaityta kaip dalies paskolos grąžinimas. G. Degutis taip pat akcentuoja, kad tai buvo ne indėlis, kaip tvirtina Seimo opozicijos atstovai Algirdas Butkevičius bei Valentinas Mazuronis, o specialioji sąskaita, kurios „Novotersa“ net negalėjo valdyti.
Paskolą dengė pinigais už parduotus butus
„Novotersa“ su „Snoru“ susisaistė maždaug prieš metus. Mat, G. Degučio žodžiais, tai buvo vienintelis bankas, sutikęs finansuoti įmonės vystomą NT projektą Mindaugo g. 44, sostinės Naujamiesčio mikrorajone.
„Mūsų įmonė su „Snoru“ pradėjo dirbti 2011 m. pradžioje. (...) „Snoro“ bankas mūsų veikloje atsirado todėl, kad jis buvo vienintelis bankas tuo metu, kuris išdrįso suteikti mums reikalingą paskolą to projekto (Mindaugo g. 44 – DELFI) vystymui. Visi kiti bankai atsisakė dėl suprantamų priežasčių – NT krizės. Mes buvome pirmoji įmonė, kuri Vilniuje atgaivino statybinį projektą, t.y. nupirkome buvusį projektą, kuris buvo vystytas ir įmonė bankrutavo. Jei ne „Snoro“ griūtis, būtume jau seniai atsiskaitę su visais kreditoriais, pardavę visus butus“, - DELFI pasakojo verslininkas.
„Novotersos“ direktoriaus teigimu, pinigai už Mindaugo g. 44 esančius butus plaukė į dvi sąskaitas; trys ketvirtadaliai sumos tekdavo „Novotersai“, o likęs ketvirtadalis keliavo tiesiai į specialiąją „Snoro“ sąskaitą, iš kurios ir buvo padengta dalis paskolos.
„Pavyzdžiui, klientas už kvadratinį metrą moka 4 tūkst. Lt, iš kurių 3 tūkst. mokami į įmonės „Novotersa“ sąskaitą. O tūkstantį litų, pagal sutartį mūsų su banku, moka į banko „Snoras“ sąskaitą. Svarbu tai, kad šią sąskaitą valdo tik bankas „Snoras“ ir jisai ją yra pavadinęs specialiąja sąskaita. Tai nėra kažkoks stebuklas – tai normali praktika bankininkystėje, - aiškino pašnekovas. - Ši sąskaita pildėsi kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo mūsų pardavimų. (...) Kai pirkėjas pilnai atsiskaitydavo, jis mums pasakydavo – aš, kaip pirkėjas, esu su jumis atsiskaitęs, ir su banku „Snoras“ esu atsiskaitęs. Tada mes rašome oficialų raštą bankui „Snoras“ ir prašome lėšas, esančias šioje specialiojoje sąskaitoje, kuri priklauso bankui – ne mums, užskaityti ir nuimti įkeitimą tam būsto vienetui.“
Būtent tokį raštą „Novotersa“ „Snorui“ išsiuntė 2011 m. lapkričio 16 d., banko nacionalizavimo dieną. Vėliau bankas specialiojoje sąskaitoje esančia suma – maždaug 652 tūkst. Lt – sumažino „Novotersos“ paskolos sumą. G. Degučio teigimu, tai būtų įvykę ir be lapkričio 16 d. išsiųsto rašto.
Priešpaskutinę „Snoro“ gyvavimo dieną įšalo 50 tūkst. eurų
Pasak pašnekovo, priešpaskutinę „Snoro“ gyvavimo dieną didžiulė suma pinigų – 50 tūkst. eurų (172,64 tūkst. Lt) – įbyrėjo ir į „Novotersos“ einamąją sąskaitą „Snore“. Šiais pinigais „Novotersa“ disponuoti negali jau daugiau nei du mėnesius.
„Einamojoje sąskaitoje buvo 170 tūkst. Lt. Tuo tarpu lapkričio 15 d. įplaukė papildomai 50 tūkst. eurų. Tuos 50 tūkst. eurų mes, pagal sutartį, pasiskolinome iš kitos įmonės. Jeigu mes būtume žinoję, kad vyksta kažkokie negeri dalykai su banku, mes to tikrai nebūtume leidę“, - tikino G. Degutis.
„Pusė tos sumos – 50 tūkst. eurų – atsirado lapkričio 15 d. Man būtų pakakę vieno skambučio, kad ta suma neatsirastų einamojoje sąskaitoje“, - pridūrė „Novotersos“ direktorius.
Atsiskaityti negali, o palūkanos kapsi
Šiuo metu „Novotersos“ einamojoje sąskaitoje „Snore“ guli visa minėta suma, iš viso – kiek daugiau kaip 342 tūkst. Lt. Bendrovė šiais pinigais prašo padengti dalį paskolos likučio, kuris šiuo metu viršija pusę milijono litų. Atsakymo iš „Snoro“ bendrovė negavo iki šiol.
„Būtent ši suma, apie kurią kalba, kaip apie mistinę – kodėl jinai tokia tiksli ir kodėl jinai telpa į tą 100 tūkst. eurų. Aš į tą klausimą negaliu niekam atsakyti – kaip taip išėjo, kad taip išėjo“, - sakė G. Degutis.
Anot jo, dabar „Novotersa“ yra tarp maždaug 50 tūkst. itin nepatogioje padėtyje atsidūrusių „Snoro“ klientų. Mat bankas paskolos padengti einamosios sąskaitos lėšomis neleidžia, o palūkanos („Novotersos“ atveju – 7 proc. metinių palūkanų) kapsi.
Negana to, butai Mindaugo g. 44 šiuo metu negali būti parduodami, kadangi yra įkeisti „Snorui“. Įmonė šiuo metu gali sudarinėti tik preliminarias sutartis ir, G. Degučio teigimu, dėl to praranda klientus ir yra priversta mažinti butų kainas.
A.Butkevičius „remiasi vogtais dokumentais“
G. Degutis taip pat pažymėjo, esą šie pinigai – ne neva dirbtinai sumažintas indėlis, kaip tvirtina socdemų lyderis A. Butkevičius.
„Norėčiau pabrėžti, kad A. Butkevičius remiasi vogtais dokumentais, nes jie yra gauti, manau, nusikalstamu būdu, - kalbėjo „Novotersos“ vadovas. - Kažkas jam sąmoningai ar nesąmoningai pavogė ne tuos dokumentus, t.y. ne apie mūsų einamąją sąskaitą, o apie banko sąskaitą, kuria mes nedisponavome nuo pat pradžių. Mes negalėjome daryti nei pavedimų iš tos sąskaitos, nei kaip kitaip paveikti tos sąskaitos turinį.“
Seimo pirmininkės sūnus taip pat pažymėjo, esą A. Butkevičius dar iki skandalo įplieskimo buvo susitikęs su jo verslo partneriu, priklausančiu Socialdemokratų partijai. Partietis esą savo lyderiui paaiškino visą situaciją, bet A. Butkevičius, G. Degučio nuomone, sąmoningai ėmėsi iškraipyti faktus.
„Novotersos“ vadovas pabrėžė, jog iš einamosios sąskaitos bendrovė su „Snoru“ atsiskaitė vienintelį kartą – tai įvyko rugpjūčio mėnesį, o sandorio suma esą siekė tik porą tūkstančių litų.
„Man gėda už politikų tokį elgesį. Visą gyvenimą stengiausi bėgti nuo politikos. Mane ji vis pasiveja ir muša per galvą. Ir skaudžiai“, - reziumavo G. Degutis.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veikų bankrutavusiame banke „Snoras“. Esą „bus tikrinama viešoje erdvėje paskleista informacija, jog po bankui „Snoras“ iškelto bankroto, šioje bankrutuojančioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos“.
Ikiteisminį tyrimą organizuoti ir jam vadovauti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Kol kas prokuratūra nepatvirtino, kad tiriamos G. Degučio įmonės finansinės operacijos.
Televizija TV3, remdamasi turimais dokumentais, pranešė, kad padengti banke „Snoras" turėtą paskolą, prieš pat nutraukiant banko operacijas pernai lapkritį, galėjo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio įmonė „Novotersa". Televizijos teigimu, operacija buvo baigta šiemet sausio 6 dieną.
I.Degutienė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo nario socialdemokrato A.Butkevičiaus teiginių, esą kažkas iš valdančiųjų giminaičių bankrutavusiame banke „Snoras" atliko neleistiną operaciją.
Tuo metu socialdemokratai taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pateikdami turimus duomenis ir informaciją, su prašymu pradėti tyrimą, ar nebuvo padarytas galbūt neteisėtas poveikis „Snoro" bankroto administratoriui.
