Advokatų kontora „Bernotas & Dominas Glimstedt” atsako į klausimus, kylančius dėl banko nacionalizacijos. Kai kurie teiginiai yra hipotetiniai, kol nėra Lietuvos banko valdybos sprendimo. Valdyba renkasi ketvirtadienio vakare ir priims sprendimą dėl „Snoro” likimo.
2. Kas valdo banką ir priima sprendimus?
Valstybė šiuo metu yra vienintelis subjektas, kuris gali nuspręsti dėl tolesnės banko veiklos ir visų finansinių klausimų. Nei banko akcininkai, nei banko valdyba nebeturi jokios įtakos banko veiklai. Banko tolesnės veiklos klausimus sprendžia laikinasis administratorius ir Lietuvos bankas.
3. Moratoriumas – kas tai?
Moratoriumas reiškia, kad bankas nebegali vykdyti įsipareigojimų dėl bet kokių mokėjimų ar banko turto perleidimo, jei prievolė tokiems mokėjimams atsirado iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos. Banko veiklos apribojimo (moratoriumo) metu netesybos už banko prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir nemokamos. Palūkanos pagal banko prievoles skaičiuojamos, tačiau išmokamos tik pasibaigus banko veiklos apribojimo (moratoriumo) terminui.
4. Kaip bus sprendžiama banko AB „Snoras“ problema?
Nuo 2011 lapkričio 18 d. įsigaliojo 7 įstatymų pakeitimai (žr. „Nuorodos“), kurie atvėrė kelią banko sunkumų sprendimui. Banko problemos sprendimo būdas buvo ne kartą naudotas kitų valstybių bankinėms krizėms spręsti ir yra tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip tinkamas tokioms problemoms spręsti.
5. Kokį sprendimo būdą pasirinko Lietuvos valstybė?
AB ,,Snoras“ bus padalintas į du bankus. Valstybė per 1 mėnesį (toks yra maksimalus terminas nuo moratoriumo paskelbimo iki pareigos atsiskaityti visiems apdraustiems indėlininkams už jų turimus pinigus banke) įsteigs naują banką, kuris turės kitą pavadinimą, bet veiks AB „Snoro“ patalpose ir naudos AB „Snoro“ aptarnavimo sistemą.
6. Kokios lėšos sudarys naujojo banko kapitalą?
Į naują banką bus perkeliami visi apdrausti indėli ai bei lėšos, esančios apdraustose einamosiose sąskaitose. Visi kiti banko įsipareigojimai, kurie nėra draudžiami (obligacijos, indėlių sertifikatai, vekseliai, paskolos) liks AB ,,Snoro“ banke, kuris bus administruojamas pagal bankroto procedūrą, t.y. visi banko kreditoriai bus surašyti į kreditorių eilę ir jų reikalavimai bus tenkinami atsižvelgiant į po apdraustų indėlių ir sąskaitų perkėlimo likusį turtą.
7. Ar bus naudojamos valstybės lėšos kreditorių reikalavimų tenkinimui?
Valstybės pinigai gali būti reikalingi tik apdraustųjų indėlių ir įsipareigojimų investuotojams atžvilgiu, jeigu 1) banko turto nepakaks šiems reikalavimams padengti ir 2) indėlių draudimo fondo rezervų neužteks apdraustiems indėliams ir įsipareigojimų investuotojams atlyginti.
Aktualijos indėlininkams ir einamųjų sąskaitų turėtojams
1. Indėlių ir sąskaitų draudimas – kas tai?
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad kiekvienas komercinis bankas, užsienio bankų skyriai draudžia klientų indėlius valstybinėje įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ši draudimo prievolė bankams yra privaloma ir mokama bankų įmokomis valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri kaupia indėlių draudimo fondą.
2. Kokie indėliai ir lėšos, esančios sąskaitose, draudžiami?
Apdrausti indėliai - indėlininko pinigai, laikomi banke, pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis. Po draudimo sistema papuola ir indėliai, ir lėšos, esančios apdraustose einamosiose sąskaitose. Apdrausti yra tiek fizinių asmenų, tiek juridinių asmenų indėliai. Draudimas taikomas ir terminuotiems, ir neterminuotiems indėliams.
3. Kokie indėliai nedraudžiami?
Žemiau išvardytų subjektų indėliai ir įsipareigojimai jiems nėra draudžiami:
1. Lietuvos banko;
2. draudimo įmonės;
3. kredito įstaigų;
4. finansų maklerio įmonių;
5. pagal Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių;
6. pensijų fondų;
7. valdymo įmonių;
8. įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma);
9. kolektyvinio investavimo subjektų.
4. Kada draudimo sistema aktyvuojama?
Draudimo fondo sukaupti pinigai naudojami ir draudimo sistemos rezervai aktyvuojami tik tuomet, kai įvyksta pagal įstatymus numatytas draudiminis įvykis (šiuo metu paskelbtas moratoriumas AB „Snoras“ bankui ir yra vienas iš draudiminių įvykių) bei banko turto neužtenka indėliams grąžinti.
5. Kokia yra draudimo suma?
Draudimo suma kiekvienam indėlininkui, atsižvelgiant į visas jo indėlių sąskaitas - einamąsias, terminuotąsias, kaupiamąsias, yra 100 000 eurų (345 000 litų).
6. Kada ir kiek bus išmokama?
Visi pinigai, esantys indėlio sąskaitose AB „Snoras“ banke, privalo būti išmokėti indėlininkams per maksimalų 30 dienų terminą nuo moratoriumo paskelbimo dienos, t.y. 2011 m. lapkričio 16 d.
Visi smulkieji indėliai, jei jų išmokėjimui nepakaks banko turimo turto, iki 100 000 eurų bus išmokėti 100%. Jei indėlis viršys 100 000 eurų, bus išmokama maksimali 100 000 eurų suma. Indėlius išmokės ir kitas operacijas su indėlininkų sąskaitomis vykdys naujai valstybės įsteigtas bankas. Indėlininkai galės vykdyti visas operacijas, atsiimti indėlius, taip pat nutraukti indėlių sutartis prieš terminą.
7. Kokios pasekmės laukia terminuotųjų indėlių?
Terminuotieji smulkieji apdrausti indėliai (iki 100 000 eurų) nebus neigiamai paveikti banko moratoriumo. Pasibaigus banko veiklos apribojimui, kuris, kaip minėta, užtruks 1 mėnesį, terminuotųjų indėlių turėtojai galės nutraukti indėlių sutartis. Tokiu atveju už terminuotąjį indėlį nebus priskaičiuojamos palūkanos. Nenutraukus indėlio sutarties, indėlį bus galima atsiimti iš naujojo valstybės įsteigto banko su palūkanomis pasibaigus jo terminui.
8. Kas nutiks indėliams, viršijantiems 100 000 eurų (345 000 litų) draudimo sumą?
Indėlio dalis, viršijanti 100 000 eurų (345 000 litų) sumą, bus atlyginta banko bankroto proceso tvarka (žr. žemiau) ir tik tuo atveju, jeigu liks banko turto po apdraustųjų indėlių ir lėšų, esančių apdraustose einamosiose sąskaitose atidalijimo ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo.
Aktualūs klausimai investuotojams
1. Kokia investuotojų padėtis AB „Snoras“ banke?
Investuotojai, turintys akcijų AB ,,Snoro“ banke, nuo moratoriumo paskelbimo momento nebeteko teisių į savo akcijas, nes jos visuomenės poreikiams buvo nacionalizuotos valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visuomenės poreikiams paėmus turtą, tokio turto buvusiems savininkams turi būti kompensuojama prarasta turto dalis.
Buvusieji banko akcininkai taip pat turi teisę į nustatyto dydžio palūkanas (6 proc. metinės) nuo jiems priklausančios sumokėti akcijų kainos už paimamas akcijas už laikotarpį nuo nutarimo paimti akcijas įsigaliojimo dienos iki atsiskaitymo su buvusiais akcininkais dienos.
2. Kokia bus atlyginimo suma?
Banko akcijų kainą tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės siūlymus.
3. Kaip bus tenkinami investuotojų reikalavimai?
Buvę akcininkai dalyvaus AB „Snoras“ bankroto procedūroje pagal nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę (žr. žemiau) ir neturi jokios teisės į turtą, kurį sudaro apdraustieji indėliai bei lėšos, esančios apdraustose einamosiose sąskaitose, naujai įsteigtame valstybiniame banke (išskyrus atvejį, numatytą 4 punkte).
4. Ar investiciniai įsipareigojimai yra apdrausti taip, kaip indėliai?
Draudimo schema, nustatyta indėliams, yra taip pat taikoma ir įsipareigojimams investuotojams. Tačiau, skirtingai nei indėlių atžvilgiu, yra nustatytas konkretus draudimo sumos išmokėjimo atvejis. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinis popierius ir (arba) pinigus bankas yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios (nesąžiningai pasisavinęs ar pan.).
5. Kas yra įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas?
Tai banko įsipareigojimai investuotojams grąžinti vertybinius popierius, nesvarbu kokia valiuta jei išreikšti, arba pinigus litais ar užsienio valiuta.
6. Kokia yra draudimo suma investuotojų atžvilgiu?
Maksimali draudimo suma investicinių įsipareigojimų atžvilgiu yra 22 000 eurų (75 900 litų) kiekvienam investuotojui. Įsipareigojimai investuotojams iki 3000 eurų (10 350 litų) išmokami 100 proc., įsipareigojimai nuo 3000 iki 22 000 eurų išmokami 90 proc.
7. Kada draudimo suma išmokama?
Draudimo suma yra išmokama per maksimalų 6 mėnesių terminą po draudžiamojo įvykio dienos (t.y. moratoriumo 2011 m. lapkričio 16 d.).
8. Kas laukia asmenų, pasirašiusių AB ,,Snoras“ 2010 m. gruodžio 21 d. akcininkų sprendimu išleistą paprastųjų vardinių akcijų emisiją?
Kadangi šiai akcijų emisijai nebuvo duotas Lietuvos banko sutikimas ir nepadidintas banko įstatinis kapitalas, pinigai šiuo metu esantys AB „Finasta“ turėtų būti grąžinami jų savininkams.
Obligacijų savininkų ir indėlių sertifikatų savininkų padėtis
1. Kokia obligacijų, indėlių sertifikatų savininkų padėtis ir perspektyvos?
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus obligacijų savininkai turi tokias pat teises kaip ir kiti bendrovės kreditoriai.
2. Ar jiems taikoma indėlių ir investicinių įsipareigojimų draudimo schema?
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo schema nustato, kad draudimo objektu negali būti paties draudėjo (t.y. banko) išleisti skolos vertybiniai popieriai (obligacijos, hipotekinės obligacijos, indėlių sertifikatai). Taigi obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių savininkai nepatenka po draudimo schema ir neturi reikalavimo teisės į draudimo fondo rezervą.
3. Kaip bus tenkinami obligacijų ir indėlių sertifikatų turėtojų reikalavimai?
Obligacijų ir indėlių sertifikatų savininkų reikalavimai bus tenkinami banko bankroto procedūros tvarka iš likusio AB „Snoras“ banko turto po atidalijimo.
4. Kokia tvarka bus surikiuoti kreditoriai po apdraustų indėlių ir sąskaitų atidalijimo likusio turto atžvilgiu?
Kreditorių reikalavimai banko bankroto procese tenkinami vadovaujantis žemiau pateiktu eiliškumu:
1. Pirma eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe;
2. Antra eile - valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams;
3. Trečia eile - reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą;
4. Ketvirta eile - visi kiti kreditorių reikalavimai, išskyrus kreditorius pagal 5 ir 6 punktą;
5. Penkta eile - kreditorių reikalavimai dėl bankui suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių;
6. Šešta eile - kreditorių reikalavimai dėl banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų banko kreditorių reikalavimų;
7. Septinta eile - banko akcininkų, turinčių banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadovų reikalavimai.
Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.
5. Kas nutiks reikalavimams, kurių patenkinimui nebeliks banko turto?
Tokie reikalavimai bus nurašyti – t.y. jie nebus atlyginti.
6. Kas nutiks AB „Snoras“ bankui po turto išdalijimo?
Po viso likusio turto išdalinimo AB ,,Snoras“ bus likviduojamas.
Kiti klausimai
1. Kokia padėtis asmenų, 2011 m. lapkričio 14, 15 ir 16 d. pirkusių AB ,,Snoras“ akcijų ir obligacijų?
Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymas už vertybinių popierių sandorius vyksta trečią darbo dieną po sandorio sudarymo, sandoris, kuris nebuvo užbaigtas iki 2011 m. lapkričio 16 d. vakaro, negali būti laikomas įvykdytu, nes 2011 m. lapkričio 16 d. valstybė perėmė visus 100% AB ,,Snoras“ akcijų. Taigi jei iki to momento akcijų savininkų asmeninėse sąskaitose nebuvo padaryti atitinkami įrašai, akcijų savininke yra laikoma Lietuvos Respublika.
2. Ar moratoriumas turės įtakos asmenų prievolėms bankui?
Skolininkai nėra atleidžiami nuo prievolių vykdymo bankui, nepriklausomai nuo jo veiklos apribojimų. Taigi turint paskolą banke reikia vykdyti visus su tuo susijusius įsipareigojimus.
3. Kokią įtaką moratoriumas turės įsipareigojimų vykdymui verslo partneriams bei kitoms šalims?
Banko AB „Snoras“ nacionalizavimas yra nenumatyta aplinkybė, kurios negalėjo numatyti jokia komercinių santykių šalis. Taigi nei delspinigiai, nei netesybos už negalėjimą įvykdyti sandorius ar kitus finansinius įsipareigojimus neturi būti skaičiuojami ir apie tokią situaciją turi būti informuojami visi verslo partneriai ar kitos susijusios šalys.
Atsakymus paruošė advokatų kontora „Bernotas & Dominas Glimstedt”
