Dalis banko „Snoras“ klientų neatgavo indėlio, bet neatsikratė ir paskolos

Dalis bankrutuojančio banko „Snoras“ klientų, turėjusių ir paskolą, ir terminuotą indėlį dabar jaučiasi it musę kandę. Mat paskolos dydį atitinkanti indėlio suma rezervuota ir negalima jos atgauti, o paskolos įmokas mokėti vis tiek reikia, nors anksčiau buvo skelbta, kad indėlio pinigais paskola bus grąžinta automatiškai. Bankas „Snoras“ problemą pripažįsta ir tvirtina, kad ieškoma sprendimų. Finansų ministerija aiškina, kad indėlio įskaitymui už paskolą tereikėtų raštiško kliento prašymo.

Bankrutuojančio banko „Snoras“ klientė Jolita DELFI pasakojo sužinojusi, kad nors dalis jos indėlio sulaikyta banke, tačiau šie pinigai neįskaityti kaip paskolos grąžinimas.

Norėdama juos atgauti moteris turi rašyti kreditorinį reikalavimą ir stoti į bendrą kreditorių eilę.

„Išeina taip, kad turiu dvigubą paskolą. Mano įsipareigojimai bankui yra 2,5 tūkst. Lt, man sulaikė tokią indėlio dalį, bet aš vis tiek turiu mokėti įmokas ir sumokėti tuos 2,5 tūkst. Lt. Neaišku, kada atgausiu šią indėlio dalį ir apskritai, ar atgausiu, nes tampu kreditoriumi ir stoju į bendrą eilę su visais, kaip ir tie, kurie prisiėmė didesnę riziką, pirko obligacijas, indėlių sertifikatus ir panašiai. Staiga iš normalaus indėlio aš esu prilyginama nedraustiems indėliams“, – skundėsi ji.

Apie tai, kad vis dėlto reikės mokėti paskolos įmokas, ji išsiaiškino užsukusi į savo internetinę „Snoro“ bankininkystę: „Pamačiau, kad už gruodį yra pradelstas mokėjimas, o sausį turiu sumokėti dvi įmokas“.

Jolita teigia išsiaiškinusi, kad įstatymai leidžia bankroto administratoriui pačiam nuspręsti, ką daryti su sulaikytais pinigais – grąžinti ar padengti paskolą.

Jos teigimu, tokia pati situacija yra su visais turėjusiais ir paskolą, ir indėlį „Snore“.

„Pažįstu kelis žmones, kurie net negalvojo, kad taip yra. Žmonės įsivaizdavo, kad sulaikyta suma bus padengta paskola, tačiau kai pradėjo domėtis, išsiaiškino, kad paskolos įmokas vis tiek turi mokėti ir neaišku, kada atgaus sulaikytus pinigus. Kiek suprantu, bankrotas dėl to ir buvo, kad banke trūksta pinigų, taigi neįsivaizduoju, kaip visiems kreditoriams juos padalins“, – kalbėjo moteris.

Jos nuomone, tokią situaciją lėmė įstatymų spragos.

Banko „Snoras“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila pripažino, kad indėlius ir paskolas turėjusių gyventojų paskolos nebuvo grąžintos panaudojant sulaikytą dalį indėlių. Tai esą padaryta remiantis įstatymais ir iki šiol sprendžiama, kaip elgtis toliau.

„Yra tokių atvejų, iš tiesų kai kuriems klientams taip yra nutikę. Šis klausimas sprendžiamas, jį sprendžia ne tik bankroto administratorius, bet Finansų ministerija, kiti valstybinių institucijų pareigūnai“, – DELFI sakė banko atstovas spaudai.

Jo teigimu, galutinis atsakymas turėtų paaiškėti galbūt šią savaitę.

Iš oficialių institucijų paaiškinimų matyti, kad šioje situacijoje susipina net keli įstatymai.

Valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas, grąžinusios gyventojams ir įmonėms apdraustus indėlius, vadovas Raimundas Žilinskas DELFI sakė, kad Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas numato, jog draudimas žmogui išmoka tą dalį indėlio, kuri yra didesnė nei jo įsipareigojimas bankui. Dėl viso kito reikėtų aiškintis su bankroto administratoriumi.

„Pagal įstatymą, draudimo išmokos nemokamos banko paskolos gavėjams, jeigu jų indėliai yra mažesni arba lygūs jų negrąžintoms paskoloms su palūkanomis. Visus kitus reikalus tvarko banko bankroto administratorius, ar ten bus užskaitos, ar nebus“, – komentavo jis.

Pašnekovas sakė neturįs informacijos, kiek galėtų būti tokių „Snoro“ klientų kaip Jolita.

„Apie visus tuos santykius ir klausimų sprendimą reikia kalbėtis su pačiu banku. Galbūt net bankroto administratoriui reikėtų parašyti atskirą prašymą, kad jai padarytų užskaitą“, – teigė R. Žilinskas.

Tuo metu Finansų ministerija aiškina, kad praėjusių metų paskutinėmis dienomis priimtose Bankų įstatymo pataisose numatyta indėlio įskaitymo už paskolą galimybė. Anksčiau to apskritai nebuvo.

Tačiau tam, kad įskaitymas būtų padarytas, turi būti raštiškas indėlio ir paskolos turėtojo arba bankroto administratoriaus prašymas. Kodėl to nepadaro bankroto administratorius, neaišku.

„Civiliniame kodekse numatyta, jog tam, kad būtų atliktas indėlio ir paskolos įskaitymas, reikia bent vienos šalies pareiškimo – arba banko administratoriaus, arba indėlio ir paskolos turėtojo. Tol, kol tokio pareiškimo nėra, indėlio ir paskolos įskaitymas neatliktas, todėl reikia mokėti paskolą“, – rašoma ministerijos atsakyme.

DELFI primena, kad „Snorui“ bankroto byla iškelta gruodžio pradžioje, šiuo metu daugiau nei 90 proc. apdraustų „Snoro“ indėlių savininkų jau yra atgavę pinigus.