Seimo pirmininkės sūnaus Gedimino Degučio aiškinimas, kad sausio 6 d. įvykęs pinigų įskaitymas paskolos dengimui – tai lapkričio 16 d. iki banko nacionalizavimo pradėtos operacijos tęsinys, įskaudino kitus „Snoro“ klientus. Tą pačią dieną iki banko nacionalizavimo pradėtos vykdyti kitų asmenų operacijos baigtos nebuvo, atsakymų iš banko šie žmonės taip ir nesulaukė.

Kreipėsi lapkričio 16-ąją

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus ir įmonės „Novotersa“ vadovas bei akcininkas G.Degutis įsitikinęs, kad bankrutuojančio „Snoro“ istorijoje jo verslui jokios privilegijos nebuvo taikomos.


Raštą dėl „Snoro“ banke esančioje įmonės sąskaitoje 652 tūkst. Lt įskaitymo paskolai padengti G.Degutis išsiuntė 2011 m. lapkričio 16-ąją, tai yra tą pačią dieną, kai bankas buvo nacionalizuotas.


Kadangi nacionalizavus banką visos finansinės operacijos buvo sustabdytos, dalis kredito buvo padengta šių metų sausio 6 d. Redakcija turi banko sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad paskolai padengti įskaičius šiek tiek daugiau nei 645 tūkst. Lt, kredito likutis sumažėjo iki apytikriai 0,5 mln. Lt.


Primename, kad firma „Novotersa“ praėjusiais metais iš „Snoro“ banko paėmė 1,6 mln. Lt paskolą būstų statybai Mindaugo gatvėje Vilniuje.


G.Degutis paneigė anksčiau skelbtą informaciją, kad šimtai tūkstančių litų, gautų už parduotus butus, buvo laikomi įmonės „Novotersa“ sąskaitoje. Tai esą buvo ne indėlis, o specia­lioji sąskaita, skirta paskolai dengti. G.Degutis tikino šios sąskaitos negalėjęs valdyti, esą tai galėjo daryti tik bankas „Snoras“. Einamojoje „Novotersos“ sąskaitoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. eurų suma – kaip tik tiek, kiek kompensuoja indėlių draudimas. Šiais pinigais verslininkas taip pat norėtų padengti paskolos likutį, tačiau kol kas iš banko „Snoras“ teigiamo atsakymo nesulaukęs.

Pradėtų operacijų tęstinumas?


Panevėžietę Danutę Gaidienę įskaudino G.Degučio pasakojimas TV laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie tai, kad jis, nieko nežinodamas apie banko nacionalizavimą, lapkričio 16 d. atliko pavedimą paskolai padengti. Dėl banko nacionalizavimo to padaryti nespėjo, tad pavedimas įvykdytas sausio 6 d.


„Ar neskaudu klausytis paprastam pensininkui tokių aiškinimų? Aš taip pat nieko neįtardama apie gresiantį banko bankrotą lapkričio 16 d. 11 val. nutraukiau indėlio sertifikato sutartį, o pinigų nebeatgaunu. Apmaudu, kad mūsų Lietuvėlėje galioja dvigubi standartai: vieni – elitui, kiti – vargšams. Man mano 8 tūkstančiai litų – kaip milijonieriui milijonas“, – prašydama padėti atgauti pinigus į vieną Seimo narių kreipėsi D.Gaidienė.


Moteris 2011 m. rugpjūtį prie namų esančiame banke „Snoriukas“ pasidėjo dantims protezuoti sukauptus 8 tūkst. Lt. „Bijojau pinigus laikyti namuose, todėl kreipiausi į banką. Ten man pasiūlė įsigyti indėlio sertifikatą ir paaiškino, kad galėsiu sutartį nutraukti, kai tik prireiks pinigų, ir kad gausiu palūkanų. Paklausiau, ar tas indėlio sertifikatas draustas „Indėlių ir investicijų draudime“.

Paaiškino, kad tikrai draustas, ir davė pasirašyti sutartį, kurioje iš tiesų pažymėta, kad sertifikatas apdraustas“, – tvirtino moteris, kuri lapkritį apsilankiusi pas odontologą sužinojo, kiek jai kainuos procedūros. Lapkričio 16-osios rytą nuėjo į „Snoriuką“ nutraukti indėlio sertifikato sutartį ir atsiimti pinigus. Ten išgirdo, kad tai galės padaryti rytoj. „Išaušo 17 d., pati baisiausia mano gyvenime, – vaizdingai dėstė panevėžietė. – Praradau savo sunkiai sutaupytus pinigėlius. Jau ryte išgirdau Kubiliaus ir Šimonytės kalbas, kad indėlio sertifikatai nedrausti. Tačiau svarsčiau taip: juk spėjau nutraukti sutartį prieš banko nacionalizavimą, vadinasi, turiu pinigus atgauti.“ Deja, nors moteris sandorį spėjo nutraukti, pinigų neatgavo. Ji nesulaukė atsakymo nei iš laikinojo banko administratoriaus, nei iš „Indėlių ir investicijų draudimo“, į kuriuos kreipėsi raštu.


„Mano istorija prieštarauja I.Degutienės sūnaus pasakojimui per televiziją, kad yra pradėtų operacijų tęstinumas“, – įsitikinęs Klaipėdoje gyvenantis Vytas Paškauskas. Jis taip pat lapkričio 16 d. apiformino pinigų už turėtą indėlio sertifikatą atsiėmimą. V.Paškauskas su žmona 2011 m. balandį banke „Snoras“ įsigijo 10 tūkst. Lt indėlio sertifikatą. Lapkričio 15-ąją spaudoje pasirodžius informacijai apie galimas banko problemas, tą patį vakarą klaipėdietis kreipėsi į „Snoro“ darbuotoją klausdamas, ar tai tiesa. Sulaukęs atsakymo, kad „tik­rai kažkas įvyks“, lapkričio 16-osios rytą su žmona Taikos prospekte esančioje valiutos keitykloje pateikė prašymą atsiimti pinigus.

Apiforminusi dokumentus banko darbuotoja pasakė, kad pinigus su priskaičiuotais procentais sutuoktiniai galės atsiimti lapkričio 17 d. „Deja, tą pat dieną apie 16 val. bankas „buvo užpultas“, ir apie mūsų pinigus niekas nenori kalbėtis. Kreipėmės į indėlių draudimo įstaigą, bet atsakymo nesulaukėme. Kai kreipiausi į „Snoro“ filialą, esantį Liepų gatvėje Klaipėdoje, buvo pasakyta: „Jūsų pinigai tiu-tiu.“ O kaipgi tada iki banko nacionalizavimo pradėtų operacijų tęstinumas?“ – piktinosi V.Paškauskas, pridurdamas, kad, matyt, yra „lygių ir lygesnių“.


Aiškinsis prokuratūra


Seimo narys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius sausio 20 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti, ar bankrutuojančio banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Kuperis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir ar jam buvo daromas spaudimas.


Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų veiksmų „Snoro“ banke. Pareigūnų teigimu, „bus tikrinama viešoje erdvėje paskleista informacija, jog po bankui „Snoras“ iškelto bankroto šioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos“.
Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir Seimo pirmininkė, kurią papiktino A.Butkevičiaus teiginiai apie „valdančiųjų giminaičius“, neva atlikusius neleistiną bankinę operaciją.
Banko „Snoras“ administratorius Neilas Kuperis tvirtino, kad nieko neteisėto bankroto procedūros metu nebuvo padaryta, jokio spaudimo jis nepajuto, o ir esąs ne iš tų žmonių, kurie tokiam spaudimui pasiduotų.


Kieno sąskaita?


Baigiantis 2011 m., Seimas priėmė Bankų įstatymo pakeitimus, leidžiančius tam tikrai banko kreditorių grupei (indėlininkams) iš sąskaitose turimų lėšų padengti iš to paties banko paimtus kreditus. Ši tvarka įsigaliojo sausio 1 d.


Tačiau maksimali suma, kurią galima įskaityti, tesiekia 100 tūkst. eurų (345 280 Lt). Banko pranešime teigiama, kad įskaitymo procedūra netaikoma savaime. Klientas arba bankroto administratorius inicijuoja įskaitymo procedūrą.


Neilas Kuperis nusprendė paskolas turintiems banko klientams automatiškai užskaityti tik iki 5 tūkst. Lt sąskaitose esančias sumas. Automatinis įskaitymas pradėtas taikyti tik nuo vasario 1 d. Klientai, kurių sąskaitose daugiau nei 5 tūkst. Lt, turi kreiptis į bankroto administratorių, užpildyti specialią banko interneto svetainėje esančią formą ir pateikti ją bankui.
Pasigirsta nuomonių, kad G.Degutis, iš kurio įmonės sąskaitos „Snore“ į kredito sąskaitą įskaityta daugiau nei 600 tūkst. Lt suma, taip „laimėjo“ apie 300 tūkst. Lt, tai yra suma, kuri galėjusi pradingti, nes nėra apdrausta indėlių draudimu.


G.Degutis tvirtina, kad visi jo veiksmai buvo teisėti, nes sąskaita, iš kurios pervesti pinigai kredito daliai padengti, yra ne įmonės einamoji sąskaita, o speciali banko sąskaita, kurioje esančiomis lėšomis jis nedisponuoja.


Skaičiukai – ne pinigai


Kęstutis Virbickas, advokatas


Kai bankui iškeliama bankroto byla, pinigų judėjimas sąskaitose negalimas. Administratorius negali vykdyti įstatymams prieštaraujančių veiksmų. Jei įmonei iškelta bankroto byla, preziumuojama, kad lėšų nėra. Paprasčiau tariant, banko klientas mato „skaičiukus“, tačiau nereiškia, kad jie atspindi realiai egzistuojančius pinigus. Jei įmonėje trūksta lėšų, kaip galima atlikti pervedimus? Negalime teigti, kad įstatymus pažeidė G.Degutis. Tačiau galime įtarti, kad atlikęs užskaitą banke dirbantis asmuo pažeidė įstatymus, nes pažeidė kreditorių eiliškumą.

Įmonių bankroto įstatyme ir Bankų įstatyme nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos valdyti, naudoti banko turtą ir lėšas bei jais disponuoti turi teisę tik bankroto administratorius.

Kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, kaip vienas pagrindinių bankroto instituto tikslų, akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, jog įmonė yra nemoki, tai yra ji negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bankrutuojančiai įmonei draudžiama atsiskaityti su vienais kreditoriais „nuskriaudžiant“ kitus, nes įmonės turtas yra visiems kreditoriams dalintinas turtas. Bankrutuojanti įmonė atnaujina finansinių prievolių vykdymą tik baigiamojoje įmonės likvidavimo proceso stadijoje. Visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus dėl bankroto likviduojamos įmonės turtą. Užtikrinamas kreditorių eiliškumas ir jų reikalavimų patenkinimo lygiateisiškumas. Neturi būti vieno žmogaus skola padengiama, taip apribojant kitų kreditorių galimybę proporcingai atgauti pinigus. G.Degutis „Snoro“ banke yra ir kreditorius, ir skolininkas.