„Tais laikais visų bankų, įskaitant čia dažnai minimą banką, dėl kurio ir komisija sukurta, finansinė situacija buvo gera. Visi buvo pelningi, didino pelnus, įstatinį kapitalą, turėjo labai didelius kreditinius resursus“, - sakė buvęs Vyriausybės vadovas G. Kirkilas, ministrų kabinetui vadovavęs 2006-2008 metais.
Jis priminė, kad bankų kontrolė yra sąmoningai priskirta Lietuvos bankui ir Vyriausybė negali kištis į tokią priežiūrą – kad negalėtų paveikti pinigų srautų.
G. Kirkilas teigė, kad tuo metu buvo vykdomas tyrimas dėl kai kurių bankų pinigų kilmės, tačiau buvo tiriamas ne tik „Snoras“. Jis atsisakė nurodyti, kokie dar bankai buvo tikrinami.
„Tas tyrimas, mano žiniomis, buvo vykdomas nuo 2002 metų ir baigtas, berods, 2010 m. neįrodžius, kad pinigų kilmė yra kokia nors ne tokia. Taip pat priežiūrą dėl pinigų kilmės vykdė kitos mūsų specialiosios tarnybos. Apie tai, aišku, buvo informuojami valstybės vadovai“, - sakė jis.
G. Kirkilas svarstė, kad jei „Snoras“ bankrutuoja, galbūt Lietuvos banko priežiūra ir nebuvo pakankama, bet jis neatmetė galimybės, kad situacija „Snore“ galėjo pasikeisti ir per vieną naktį.
„Jeigu kokia tai didelė pinigų suma kažkur buvo pervesta, tai galėjo pasikeisti. Bankas, matot, yra labai jautri institucija, gali pasikeisti ir per vieną dieną daug kas“, - sakė jis.
”Snoro“ bėdas palygino su finansų piramide JAV
„Bankinė priežiūra yra tikrai nebloga, be abejo, visada galima siekti ir tobulinimo. Bankinė sistema veikia taip pat pakankamai patikimai, „Snoro“ banko krizė buvo individuali krizė, sukelta ne kokių nors didesnių sisteminių problemų, bet galimai nusikalstamo „Snoro“ banko pagrindinių akcininkų veiklos ir krizė, Lietuvos banko, Vyriausybės ir Seimo dėka, buvo suvaldyta tikrai efektyviai“, - sakė A. Kubilius.
Jis „Snoro“ atvejį palygino su JAV išaiškinta Bernardo Madoffo finansine piramide.
„Kaip parodė visa situacija, tai akcininkų galimai nusikalstamų veiksmų sukelta problema yra individuali problema, kurią galbūt ir pačiam Lietuvos bankui nebuvo lengva pastebėti. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis – garsioji JAV Madoffo piramidės istorija, tai net ir su tokia sofistikuota ir išplėtota bankų priežiūros sistema kaip JAV, geru dvidešimt metų toks sukčiavimas, didelės apimties sukčiavimas, nebuvo pastebėtas“, - dėstė A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad apie problemas „Snore“ sužinojo po Lietuvos banko sprendimo skelbti moratoriumą, nušalinti tuometinę banko vadovybę ir paskirti laikinąjį administratorių bei siūlyti Vyriausybei nacionalizuoti banką – t.y. lapkričio 16 d. popiet.
Finansų ministrė: į „Snoro“ veiklą kištis negalėjome
Finansų ministrė I. Šimonytė patikino, kad ministerija ar Vyriausybė neturėjo jokių galimybių patikrinti „Snoro“ veiklą, nes įstatymai aiškiai apibrėžia, kad už bankų sektorių atsakingas yra Lietuvos bankas.
„Labai aiškus yra Lietuvos banko įstatymas, kuris sako, kad Lietuvos bankas nepriima niekieno nurodymų, pavedimų ir panašių dalykų ir Vyriausybė neduoda jokių nurodymų, pavedimų ir gerbia Lietuvos banko nepriklausomumą“, - sakė ji.
Ministrė teigė, kad Lietuvos bankas yra įpareigotas ir įgaliotas kreiptis į Vyriausybės institucijas, jeigu mato rizikas, kurios kyla bankinėje sistemoje, tai ir buvo padaryta pernai lapkričio 16 d.
Ministrė taip pat kritikavo kreditorių veiklą: „Man labai gaila, kad iki šiol dėl tam tikrų teisinių procesų ir, mano supratimu, kai kurių kreditorių ne visiškai konstruktyvios veiklos, yra sudėtinga sušaukti kreditorių susirinkimą ir paskirti kreditorių komitetą, kuris pradėtų valdyti procesą.“
Esą kol kas kreditoriai kreipia dėmesį ne į pirmo būtinumo reikalus, pavyzdžiui, į bankroto administratoriaus atlyginimą, tačiau kol kreditoriai nesusirinko, greitai vertę prarandantis turtas gali būti parduodamas.
V. Mazuronis patikslino, kad į kitą komisijos posėdį bus kviečiami Lietuvos banko valdybos nariai Darius Petrauskas ir Vaidevutis Geralavičius. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas bus kviečiamas į dar kitą posėdį, su juo planuojama pasitikslinti komisijos surinktą informaciją.
Komisija darbą vykdo vadovaudamasi 14 klausimų, nagrinėjančių bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir galimų piktnaudžiavimų klausimus.
Į komisijos posėdžius jau buvo atvykę buvę ir dabartiniai Lietuvos banko vadovai, „Snoro“ laikinasis ir nuolatinis administratoriai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų atstovai.
Primename, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nacionalizavo banką, nustačius didelį turto trūkumą. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl bankroto. Pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu yra Londone, kur svarstoma jų byla dėl ekstradicijos Lietuvai.
