„Pagal Europos normas, valstybė turi kompensuoti indėlius iki 100 tūkst. eurų (apytikriai 345 280 Lt). Paaiškėjo, kad mes neturime pinigų net tam, kad kompensuotume indėlius „Krājbanka“ indėlininkams. Indėlių draudimo fonde yra tik 150 mln. latų (apytikriai 740 mln. Lt), o reikia 350 mln. latų (apytikriai 1,7 mlrd. Lt). Gerai, kad dar yra TVF ir Europos Komisijos programa. Kitaip iš kur gautume pinigų?“ – pasakė I. Godmanis.
Buvęs premjeras mano, jog buvusio bankų „Snoras“ ir „Krājbanka“ savininko Vladimiro Antonovo pasisakymai, esą istorija su „Krājbanka“ likvidavimu yra kova su rusišku kapitalu, neturi pagrindo.
„Jei Latvijoje kas nors kovotų su rusišku kapitalu, nuo pat pradžių nebūtume turėję daugiau nei 20 mūsų bankų, – įsitikinęs jis. – Jų kapitalas įsteigiant ir depozitai daugiausia yra rytietiški, dažniausiai – rusiški. O tam, kad įeitum į banko kapitalą, reikia gauti Finansų ir kapitalo rinkos komisijos leidimą. Dar ir dabar Latvijos bankuose daugiau nei 50 proc. lėšų yra nevietinės – tai privatūs pinigai, daugiausiai iš Rytų, o vietinių depozitų dalis mažesnė.
Panagrinėjus kreditų portfelio sudėtį, paaiškėtų, kad didelė dalis kreditų išduota už Latvijos ribų. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mes taip giliai išgyvename jau ketvirtą bankų krizę. Kodėl Estijoje to nėra? Krizės metu jie buvo laimingi, nes visoje šalyje turi tik tris–keturis bankus, kurie visi skandinaviški.
„Todėl jie dabar euro zonoje, o mes – ne. Kai Latvijos ekonomika vystėsi gerai, bankų verslas mums duodavo iki 11 proc. BVP, jau nekalbant apie įmones, kurios iš ten imdavo kreditus ir apie žmones, kurie ten dirba. Kai viskas klostosi puikiai, bankai yra reikšmingas koziris mūsų ekonomikoje. Tačiau kai tik prasideda krizė...“
