„Dabar visi kalba apie indėlininkus kaip fizinius asmenis, kad jų indėliai yra drausti ir bus kompensuoti. Apie tai jau viskas aišku, kiek galima apie tai kalbėti, bet kodėl apie verslą niekas nekalba, kada leis verslui disponuoti lėšomis, nes mes dūstame. Juk taip galima iki bankroto ateiti“, – DELFI piktinosi buitine technika Mažeikiuose prekiaujančios bendrovės atstovė Joana (pavardė redakcijai žinoma – DELFI).

Jos nuomone, įmonėms kiek galima skubiau turi būti nustatytas didesnis disponuojamų pinigų kiekis per parą.

„Žmonėms nustatė 500 Lt gyvybiškai svarbią ribą, bet įmonėms tada duokite 5 tūkst. Lt ar 10 tūkst. Lt išsiimti per parą. Mokesčių inspekcijai (VMI) gi nepasakysi, kad atsiprašau, „Snoras“ nedirba, todėl negalime jums sumokėti mokesčių, ji juk iš karto skaičiuos delspinigius. O „Sodra“ apskritai yra tokia institucija, kurie nusikaltėliais išvadina, jei, neduok Dieve, deklaracijos laiku nepateiksi“, – kalbėjo moteris.

Pasak įmonės atstovės, 500 Lt verslui yra pernelyg menka suma.

„500 Lt per dieną kaip įmonei mums yra juokingi pinigai. Tą dieną, kai buvo priimtas sprendimas nacionalizuoti banką, į savo sąskaitą įnešėme 30 tūkst. Lt, kuriuos išėmėme iš kasos. Taigi net nespėjome padaryti pavedimų, o po valandos viskas sustojo. Tiekėjai laukia pinigų už prekes, bet negalime atsiskaityti“, – tvirtino Joana.

„Penktadienis yra paskutinė diena, kai įmonėms reikia sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Iš kur imti pinigų. Negi valdininkai galvoja, kad verslas turi laisvų pinigų, kuriuos gali viename banke laikyti užšaldytus ir staiga atsidaręs sąskaitą vėl veikti tarsi nieko nebūtų buvę. Tai gali tik labai didelės įmonės“, – tęsė ji.

Šiai bendrovei ne tik sunku dirbti dėl apribojimų banke, bet savo parduotuvėse negali priimti mokėjimų kortelėmis, nes ir mokėjimo terminalai buvo „Snoro“.

„Žmonės, atėję į parduotuvę negali atsiskaityti kortele, galime priimti tik grynus“, – guodėsi pašnekovė.

Per 100 gali prarasti pinigus

Danas Arlauskas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius ir „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas DELFI sakė, kad viena rimtesnių problemų, su kuriomis susiduria verslas – sustabdytas europinių projektų finansavimas.

„Snoras“ labai aktyviai dalyvavo finansuojant europinius projektus. Žinau kelias įmones, kurioms jau šią savaitę turėjo atidaryti kreditinę liniją, bet viskas sustojo, o žemė jau nupirkta ar išnuomota, pastatai pastatyti, įrengimai užsakyti“, – sakė jis.

Pašnekovo duomenimis, įmonių, kurios pirko „Snoro“ obligacijas arba turėjo 100 tūkst. eurų viršijančius indėlius yra per 100. Jos gali patirti daugiau nei 2 mlrd. Lt nuostolių.

„Mūsų paskaičiavimu, 2,25 mlrd. Lt yra neapdrausti indėliai. Kiek iš jų gali būti fizinių asmenų? Aš manau, kad didžioji dalis jų gali būti įmonės“, – teigė D. Arlauskas.

Patys kreditoriai turi pasiūlymų, kaip galima būtų sumažinti nuostolius.

„Tos įmonės yra pasiruošiusios dalyvauti atkuriant banką. Mūsų konfederacijos nariai yra vadinamieji lietuviški bankai, tai mes norime pasiūlyti schemą, kad tiek Šiaulių, tiek Medicinos, tiek Citadele, tiek Ūkio bankai galėtų perimti kai kurias sutartis, jeigu valstybė per INVEGA (institucija teikianti valstybines garantijas – DELFI) garantuotų kai kuriuos projektus. Tai nėra sudėtinga padaryti ir tai padarius dalis verslo galėtų normaliai funkcionuoti“, – tvirtino pašnekovas.

Delspinigių neskaičiuos

Tačiau Lietuvos bankas kol kas negali įmonėms pasakyti nieko paguodžiančio. Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Simonavičius DELFI sakė, kad daugiau turėtų paaiškėti po trečiadienio arba ketvirtadienio. Tomis dienomis planuojama pateikti banko skaidymo planą.

Tuo metu VMI žada, kad tiek gyventojai, tiek įmonės galės būti atleisti nuo delspinigių, jei vienintelė jų sąskaita buvo „Snoro“ banke.

Tačiau norėdami būti atleisti nuo delspinigių, jie turi kreiptis į VMI ir parašyti prašymą.

Lietuvos bankas kol kas negali pateikti daugiau detalių.

DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.

Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.

Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Šiuo metu „Snoro“ veikla yra apribota: per parą galima išsigryninti iki 500 Lt.

Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.

Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.

Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25 proc. banko akcijų, likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.

Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak A. Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją