„Anksčiau daug kas šnekėjo, kad, tikėtina, jog kreditoriai: obligacijų, indėlių sertifikatų turėtojai ir visi kiti, turėtų atgauti 50 proc. Buvo paskaičiuota, kad panašią sumą kreditoriai atgaudavo ir kitose valstybėse, kai vyko panašūs dalykai. Bet dabar, kai valdžia pradeda šnekėti, kad ir ten buvo blogai, ir ten buvo blogai, „Latvijas Krājbanka“ nebėra, rinkoje manoma, kad atgaus kokius 20 proc.“, – DELFI sakė jis.
Investuotojų asociacijos direktoriaus nuomone, ši prognozė demonstruoja ypač prastą situaciją nacionalizuotame banke.
„Tai reiškia, kad situacija yra labai prasta. Kodėl ji tokia susidarė, atskleis tyrimai. Galbūt prieš pat banko perėmimą buvo pervesta nemažai pinigų, turėtų paaiškėti, kiek jie ten darė machinacijų. Be to, bankas atsitikus šiems įvykiams bankas prarado vertę, tai rodo ir „Latvijas Krājbanka“ pavyzdys“, – svarstė T. Pilipavičius.
Jo teigimu, jeigu kreditoriai atgaus 20 proc. savo pinigų, tai akcininkams jų visai neliks.
„Akcininkai, panašu, gaus nulį, nes jie eilėje eina po kreditorių. Taigi jeigu kreditoriams netgi neužtenka, tai iš kur akcininkams bus“, – sakė pašnekovas.
Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25,3 proc. banko akcijų, likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.
„Latvijas Krājbanka“ nubrauks kelis šimtus milijonų
Anksčiau buvo skelbiama, kad „Snoras“ turi 8 mlrd. Lt turto, tačiau 1 mlrd. Lt investuotas į vertybinius popierius, kurių nerandama, keliais šimtais milijonų litų banko turtą mažins ir „Latvijas Krājbanka“ likvidavimas.
„Snoro“ balanse „Latvijas Krājbanka“ vertė buvo nurodyta 200 mln. Lt. Jeigu įvertintume, kokia prieš tai buvo šio banko rinkos vertė, tai „Snoro“ turtas sumažėja 200-300 mln. Lt (dėl „Latvijas Krājbanka“ likvidavimo – DELFI)“, – teigė jis.
Taip pat T. Pilipavičius atkreipia dėmesį, kad šiame banke suteikta abejotinų paskolų. Kol kas jų suma nežinoma.
„Be to, paskolų grąžintojai vienaip jas grąžintų, kai yra vienas savininkas ir kitaip, kai yra kitas savininkas“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad skaidant „Snorą“, visi apdrausti gyventojų ir įmonių indėliai ir turtas, reikalingas jiems padengti, bus perkeliami į gerąjį banką, o visęs likęs turtas ir neapdrausti indėliai bei įsipareigojimai keliaus į blogąjį banką.
Visi gyventojų ir įmonių indėliai ir pinigai einamosiose sąskaitose iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst.Lt) yra apdrausti ir visi bus grąžinti. Tokių indėlių banke yra maždaug 4 mlrd. Lt.
Valstybės pareigūnai nesiima vertinti, kiek turto yra likę „Snore“, tačiau pripažįsta, kad situacija blogesnė nei tikėtasi.
Lietuvos bankui duomenis apie „Snoro“ finansus laikinasis administratorius turėtų pateikti trečiadienį vakare, ketvirtadienį Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl jo restruktūrizavimo plano.
Nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje Vyriausybė nusprendė praėjusį trečiadienį neeiliniame posėdyje. To imtasi įvertinus jo finansinę būklę.
