Kaip teigia portalo Slon.ru autorė Londone Marina Orlova, bankų „Snoras“ ir „Latvijas Krajbanka“ savininkas, kuris buvo suimtas savo Londono kompanijos biure, akivaizdžiai tikėjosi, kad Anglija jam bus saugi priebėga. Tačiau V. Antonovas pamiršo vieną labai svarbią smulkmeną – perkėlęs praktiškai visą savo verslą į Europos Sąjungos teritoriją ir vykdydamas machinacijas būtent ten, jis savo valia atsisakė patogios priedangos kaip kruvina Maskvos režimo auka ir atsidūrė viename lygmenyje su europiečiais.

Žaisti pagal europietiškas taisykles V. Antonovas neišmoko ir net, atrodo, nelabai nori gilintis, kokios tos taisyklės. Anksčiau šis nenoras ir aplaidumas reikaluose tiesiog trukdė V. Antonovui pradėti finansinį verslą Didžiojoje Britanijoje, tačiau dabar jam teks praktikoje susipažinti su britų teisingumo sistemos darbu.

Per pastaruosius 5 metus šioje sistemoje, ypač ekstradicijos srityje įvyko rimtų permainų. Visų pirma, Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl ekstradicijos su JAV ir prisijungė prie sutarties dėl Europos arešto orderio sukūrimo. Dar prieš 10 m. kreipdamasi dėl ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos, prašančioji šalis turėdavo parengti rimtą įrodymų bazę ir įtikinti britų teismą, kad jos reikalavimai pagrįsti. Dėl šios priežasties Prancūzijai, pavyzdžiui, teko beveik 10 metų kovoti už Rasheedo Ramdos, kurį prancūzai kaltino sprogdinimų Paryžiaus metro finansavimu, išdavimą. Didžiosios Britanijos vyriausybė labai norėjo išduoti R. Ramdą, bet teismas daugybę kartų atmesdavo vyriausybių reikalavimus dėl ekstradicijos, motyvuodamas įtikinamų įrodymų stoka.

Tačiau dabar sprendimą dėl ekstradicijos Europos Sąjungoje britų teismas turi priimti per 90 dienų. 2010 m. pagal Europos arešto orderį Didžioji Britanija kitoms ES šalims išdavė daugiau nei 1000 žmonių, įskaitant ir jos pačios piliečius. Europos vidaus ekstradicija šiuo metu vykdoma labai greitai, pagal supaprastintą procedūrą – teismas net nereikalauja, kad prašančioji šalis pateiktų svarius įrodymus. Nors tokia praktika ir skatina žmogaus teises ginančių organizacijų protestus.

Garsiausi atvejai, kuriais britų visuomenė ypač pasipiktino, buvo Gary McKinnono, škotų programišiaus, kuris įsilaužė į Pentagono sistemą, bei Andrew Symeou, kuris be jokių įrodymų buvo išduotas Graikijai, ten praleido 2 metus kalėjime, o po to buvo visiškai išteisintas, bylos.

Kalbant apie besislapstančius rusų oligarchus, sprendimas apie ekstradiciją visų pirma priklauso nuo to, ar šalyje, reikalaujančioje išduoti asmenį, bus užtikrintas jo saugumas. Todėl Rusija, liūdnai pagarsėjusi teisinės sistemos angažuotumu ir kalėjimuose taikomais kankinimais, nesugebės išsireikalauti iš Didžiosios Britanijos jokio nusikaltėlio, net serijinio žudiko maniako išdavimo, kol virš Rusijos teisėsaugos sistemos plevens Sergejaus Magnickio (teisininkas, kuris mirė kalėjime atskleidęs Rusijos teisėsaugos turto prievartavimą – DELFI) šmėkla. Ekstradicija į tokias šalis tiesiogiai prieštarauja Europos konvencijos dėl žmogaus teisių, į kurią vis labiau ir labiau orientuojasi britų teismai, nuostatoms.

Tačiau Vladimirui Antonovui vargu ar pavyks skubiai apsimesti, kad jis yra Rusijos pilietis, ir sukurti politinio pabėgėlio, kurio kalėjime neišvengiamai laukia mirtis, įvaizdį. Lietuvoje, kuri reikalauja išduoti V. Antonovą, sulaikytieji kalėjimuose nekankinami. Bent jau Europos Sąjungos teismai nežino tokių atvejų, antraip šios šalies narystei ES kiltų pavojus.

Mažai tikėtina ir tai, kad V. Antonovo advokatams pavyks padaryti kokį nors iki šiol neregėtą stebuklą ir išgelbėti savo klientą nuo ekstradicijos. Galų gale, net tokiai pasaulinei garsenybei, kaip Julianas Assange‘as dabar gresia ekstradicija iš Didžiosios Britanijos, o Vladimiras Antonovas – viso labo tik pirmo ryškumo verslininkas, kuris labai supykdė ES, pramušęs papildomą skylę vos gyvoje dviejų mažų Europos šalių, kurios ir taip jau yra sunki našta Vokietijai bei Prancūzijai, ekonomikoje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)