Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos atstovė ryšiams su visuomene Laima Auza sakė, jog nuo 2011 lapkričio 22 iki tų pačių metų gruodžio 23 dienos „Latvijas Krajbanka“ įvykdė sandorių už 18 mln. latų (89 mln. Lt). Tarp jų – ir pinigų iš įvairių korespondentinių sąskaitų pervedimas į vieną, ir pinigai iš Latvijos Banko, skirti užtikrinti „Latvijas Krajbanka“ bankomatų bei filialų veiklą grynaisiais pinigais (siekiant suteikti galimybę vienam asmeniui per dieną išsigryninti iki 50 latų (248 Lt)), pradėtų, tačiau, įvedus apribojimus, taip ir nebaigtų operacijų su mokėjimo kortelėmis užbaigimas, mokėjimų, įvykdytų jau anuliavus banko licenciją, grąžinimas mokėtojams, taip pat sandoriai, padėję užtikrinti nenutrūkstamą banko ūkinę veiklą.
Banko klientų sudaryti sandoriai siekė 37 mln. latų (183 mln. Lt), juos reikėjo baigti vykdyti lapkričio 17-21 dienomis. Bankas privalėjo baigti šias operacijas iki sustabdant jo veiklą, tačiau dėl didelio jų skaičiaus visko padaryti tiesiog nespėjo. Dar viena priežastis, kodėl tai nebuvo padaryta – būtinybė laikytis kreditinių įsipareigojimų ir lėšų pervedimas pensijų fondams, šias lėšas saugojo būtent „Latvijas Krajbanka“, tačiau jos nebuvo jo nuosavybė – taip pat kaip ir trečiųjų šalių pinigai, paaiškino L. Auza.
Atstovė taip pat sakė, jog, sustabdžius banko veiklą ir norint atlikti visas norminiais aktais leidžiamas finansines operacijas, būtinas „Latvijas Krajbanka“ bankinių operacijų valdymui, reikėjo gauti įrašus, bylojančius apie pradėtos finansinės operacijos pabaigą. Todėl pinigai kai kuriais atvejais faktiškai buvo pervesti tik tada, kai banko veikla jau buvo sustabdyta.
„Mokėjimuose negali būti nurodoma atgalinė data“, - patvirtino atstovė.
Anot L. Auzos, bankui „Latvijas Krajbanka“ prieš sustabdant jo veiklą nepavyko užbaigti visų klientų finansinių operacijų, kurių įvykdymo data buvo numatyta lapkričio 17-21 dienomis – to padaryti nepavyko dėl per didelio minėtųjų operacijų skaičiaus bei lėšų, nepriklausiusių banko nuosavybei, pervedimo, pavyzdžiui, pensijų fondams bei trečiosios šalims. Buvo būtina atlikti visas įstatymais nedraudžiamas operacijas – reikėjo gauti oficialų patvirtinimą iš Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos.
„Šiuo atveju kalbame apie techninį niuansą, nes sandoriuose, kuriuos reikėjo būtinai užbaigti, negalėjo būti nurodyta atgalinė data. Todėl turime sandorių, baigtų lapkričio 30-ąją ar net tokių, kurių data siekia 2011 metų gruodį, tačiau faktiškai šios datos žymi dieną, kai sandoris buvo baigtas“, - pareiškė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis.
Kalbant apie tai, kokiais atvejais sandorius buvo galima baigti, Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija atsakė: atsižvelgiant į tai, jog nuo 2011 metų lapkričio 17 iki 21 dienos smarkiai išaugo klientų norimų atlikti sandorių skaičius, o „Latvijas Krajbanka“ tiesiog fiziškai nespėjo visų jų laiku atlikti, net ir sustabdžius banko veiklą, sandorius, pagal kuriuos piniginės lėšos gavėją turėjo apsiekti lapkričio 17-21 dienomis, reikėjo užbaigti. Minėtuosius sandorius reikėjo užbaigti ir tam, kad nuo lapkričio 23 iki 26 dienos būtų galima kiekvienam „Latvijas Krajbanka“ klientui suteikti galimybę per dieną išsigryninti sumą pinigų, būtinų kasdienėms išlaidoms (50 latų per dieną).
Sandorius taip pat buvo galima vykdyti siekiant pervesti kitoms finansų institucijoms pensijų fondų lėšas, kurias „Latvijas Krajbanka“ tik saugojo, tačiau kurios jam priklausė. Toks pat veiksmų planas galiojo ir trečiųjų šalių lėšoms bei mokėjimams, skirtiems užtikrinti paties „Latvijas Krajbanka“ veiklą (atlyginimų darbuotojams išmokėjimas, nuomos mokesčiai, fizinio saugumo užtikrinimas ir komunikacijos, juridinės paslaugos ir t.t.). Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija taip pat patvirtino, jog lapkričio 22 dieną korespondentiniai bankai buvo informuoti apie „Latvijas Krajbanka“ veikos sustabdymą, tačiau nedelsiant į šią naujieną sureagavo ne visi. Kai kurie ir toliau priminėjo įplaukiančius mokėjimus, kurie gruodį buvo grąžinti atgal siuntėjams.
