Pareiškėjas teigia, kad pagal Bankų įstatymo 87 straipsnį valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ įsiterpia tarp bankrutuojančio banko „Snoras“ pirmos ir trečios eilės kreditorių.
Pareiškėjas abejoja, ar toks reguliavimas, kai šiai valstybės įmonei, palyginti su kitais kreditoriais, sudarytos diferencijuotos sąlygos patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, pateisinamas, nes nėra aišku, kuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš esmės skiriasi nuo kitų bankrutuojančio banko kreditorių.
Priskiriant valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ prie antros kreditorių eilės, žemesnėse eilėse esantiems kreditoriams numatytos mažiau palankios galimybės ginti jų teises. Abejojama, ar toks šių kreditorių teisių ribojimas nėra didesnis nei tai būtina viešajam interesui užtikrinti.
Tačiau Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjui prašymą ištirti, ar tai, jog nustatyta, kad tik ketvirta eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamą indėlio sumą viršijančiu indėliu, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai. Atlikus tyrimą, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų savo abejonei pagrįsti.
