Jo nuomone, apie problemas, susijusias su „Krājbankа“, Lietuva Latvijos tarnyboms turėjo pranešti anksčiau, nes ji jau anksčiau žinojo apie padėtį banke. Tuomet Latvija būtų galėjusi laiku imtis šio klausimo.
„Jei pareiškimas Generalinei prokuratūrai būtų buvęs pateiktas lapkričio 14 d., pasiruošimui būtų likusi viena diena. Iš lietuvių kolegų supratau, kad pirmoji informacija pasirodė lapkričio 11 d. Lapkričio 11-oji – daug anksčiau nei lapkričio 16 d.“, – pažymėjo J. Brazovskis.
Į klausimą, kodėl pareiškimas apie „Krājbanka“ nemokumą buvo pateiktas tik trečiadienį, J. Brazovskis atsakė, kad reikėjo pasiruošti – išmokėti darbuotojams algas, išsiaiškinti apie balansą, įvertinti administratorių ir t.t.
Primename, kad Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė anksčiau kritikavo Latvijos veiksmus. „Latvija buvo informuota apie Lietuvos centrinio banko veiksmus dėl banko „Snoras“ trečiadienį (lapkričio 16 d.), tačiau šalies vyriausybė tik ketvirtadienį įvedė pirmuosius banko veiklos apribojimus, o kitos priemonės dar labiau vėlavo“, – pareiškė I. Šimonytė.
Nustatyta, kad iš nacionalizuoto ir bankroto procedūrą pradėjusio banko „Snoras” dingo turto už 3,4 mlrd. Lt, o iš jo valdyto Latvijos „Krājbanka“ – 540 mln. Lt.
