Trečiadienio vakarą MPT išplatintame pranešime rašoma, jog Vyriausybė disponuoja tik oficialiai prieinama informacija, taip pat oficialiai Lietuvos banko teikiama informacija, kai remdamasis atitinkamais įstatymais Lietuvos bankas fiksuoja poreikį tokią informaciją teikti.
"Atskirų banko darbuotojų neformalus požiūris ar kita panašaus pobūdžio informacija apie komercinių bankų veiklą nebuvo ir nėra pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmams. Oficiali Lietuvos banko pozicija iki 2011 m. lapkričio 16 d. buvo tokia, jog grėsmių bankiniame sektoriuje, dėl kurių būtų reikalingi Vyriausybės veiksmai, nėra", - teigiama pranešime.
"Snoro" bankroto aplinkybes tiriančios parlamentinės komisijos vadovo "tvarkiečio" Valentino Mazuronio teigimu, V.I.Geralavičius ir D.Petrauskas sako apie "Snorą" informavę premjerą, kuris, anot V.Mazuronio, komisijai tai patvirtino.
"Jeigu apie susitikimą su premjeru, mes turime informacijos tik tiek, kad toks susitikimas buvo. Kaip tai buvo pranešta premjerui, reikia klausti jo paties", - trečiadienį sakė parlamentaras.
"Vyriausybė Lietuvos banko apie konkrečias problemas bankiniame sektoriuje pirmą kartą buvo informuota 2011 metais lapkričio 16 d. - kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos banko siūlymą, tą pačią dieną priėmė sprendimą perimti banko akcijas visuomenės reikmėms, kaip yra numatyta Finansinio tvarumo įstatyme", - teigiama MPT išplatintame pranešime.
Parlamentinė komisija, kuri analizuoja "Snoro" bankroto aplinkybes, išvadas Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios. Parlamentarai jau apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir darbuotojus, "Snoro" administratorius, du premjerus, ėjusius pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.
Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, susijusių su "Snoro" žlugimo aplinkybėmis.