- Esate minėjęs, kad kitas žingsnis „Snoro“ byloje yra ne pinigų kreditoriams grąžinimas, o kreditorių susirinkimas. Kodėl jis iki šiol neįvyko?
- Susirinkimas iki šiol neįvyko dėl teisės aktuose numatytos tvarkos. Susiklosčiusi situacija mane glumina, nors suprantu, kad taip gali nutikti dėl pakankamai neefektyvių įstatymų - kol jų niekas nenaudoja, niekas ir neprieštarauja tam, kokie jie yra. Čia tas pats kaip turėti seną žoliapjovę daržinėje ir kol žolė neauga, žoliapjovės nereikia naudoti bei gi nesvarbu, kad ji yra sena ir surūdijusi. Ši byla patikrina, kaip Lietuvoje teisės aktai nurodo tvarkytis su bankrotu ir akivaizdūs tampa jų trūkumai. Nesuprantu, kodėl iki šiol nekilo jokio triukšmo dėl šio įstatymo – kaip ilgai tai gali tęstis? Dirbame beveik 6 mėnesius ir iki šiol nėra įvykęs kreditorių susirinkimas.
-O kada pirmasis kreditorių susirinkimas analogiškose bylose įvyksta vadovaujantis tarptautine praktika?
- Kitose šalyse kreditorių susirinkimas būtų įvykęs per 2-3 mėnesius ir būtų suformuotas kreditorių komitetas, su kuriuo galėčiau kalbėtis, o dėl reikalaujamų sumų būtume susitarę vėliau. Bet Lietuvoje viskas yra atvirkščiai, nes pagal jūsų įstatymą pirma visi turi pateikti pretenzijas, dėl jų turi būti susitarta, baigtos visos apeliacijų procedūros ir tik tada gali vykti kreditorių susirinkimas. Bet vien susitarti su visais dėl pretenzijų dydžio gali prireikti ne vienerių metų. Jeigu pirmiausiai būtų išrinktas kreditorių komitetas, jis jau galėtų padėti susitarti dėl pretenzijų.
- Ar vertę prarandantis „Snoro“ turtas bus parduodamas kol neįvyko kreditorių susirinkimas?
- Ir šioje srityje yra problemų: aš negaliu parduoti „Snoro“ turto, kol neįvyko kreditorių susirinkimas, negalime užbaigti pardavimų sandorių – turime „Finastą“, „Snoro lizingą“, bankininkystės platformą ir kita. Banko turto vertė tik mažėja, nepaisant kai kurių keistokų spekuliacijų, kad turto vertė galėtų netikėtai padidėti – tai tikrai nutinka pakankamai retai. Paprastai, kai bendrovė bankrutuoja, reikia surinkti turimą turtą ir su juo susitvarkyti kaip tik įmanoma greičiau.
- Įstatymai numato išimtį bankroto atveju parduoti greitai vertę prarandantį turtą, kodėl negalite to padaryti?
- Visi sprendimai, kuriuos aš priimsiu neturėdamas kreditorių komiteto patvirtinimo, gali būti kreditorių ginčijami. Jūs turite tokią beprotišką procedūrą, kai bet kuris kreditorius gali bet ką apskųsti. „Snoro“ atveju reikalų turime su mažiausiai 18 tūkst. kreditorių, ir kas man gali užtikrinti, kad nei vienas jų neskųs mano sprendimų? Dabar situacija tokia: yra pateiktos kreditorių apeliacijos dėl Indėlių draudimo fondo (IDF) pretenzijos (valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" grąžino „Snoro“ indėlininkams jų turėtas lėšas banke neviršijusias 100 tūkst. eurų – aut. past.). Bet IDF, ko gero, atstovauja 66 proc. visų kreditorinių reikalavimų vertės. Mes negalime organizuoti kreditorių susirinkimo, kol nėra atstovaujama didžiausiam kreditoriui. Net jei teisėjas pasakys: „taip, toks yra IDF kreditorinis reikalavimas“ - ir šis sprendimas gali būti skundžiamas.
- Niekas negali pasakyti, kada baigsis ginčai teismuose?
- Būtent. Jei tai vyktų Afrikoje, tai būtų vadinama piktnaudžiavimu procesu. Ir aš nesu pirmas žmogus, kuris apie tai kalba, taip mano ir teisininkai. Mane kreditorių advokatai kritikuoja, kad kreditorių susirinkimas neįvyksta – bet juk jie turi žinoti, koks yra šalies, kurioje jie dirba, įstatymas. Ne aš jį sugalvojau ir jį pasirinkau. Taigi kodėl teisininkai, užuot mane kaltinę, kas tikrai erzina, neinicijuoja įstatymo pataisų? Tokių pataisų Lietuvai tikrai reikia – reikia naujo, veiksmingo bankroto įstatymo. Aišku, kol jis bus priimtas, šis įstatymas gali ir nepadėti išspręsti „Snoro“ problemų, bet „Snoro“ bankrotas nebus paskutinis bankrotas šalies istorijoje.
- Kokios jūsų prognozės šiai bylai?
- Jei į teismą šią popietę atvyktų krikštamotė fėja ir pasakytų teisėjui: „teisėjau, dabar jūs turite teisę sustabdyti visas šitas nesąmones, jūs galite pasakyti administratoriui, kad jis gali organizuoti kreditorių susirinkimą gegužę“, susirinkimas anksčiausiai gali būti kviečiamas gegužę dėl 30 dienų termino, prieš kurį turiu įspėti kreditorius, taigi, jei ši fėja atvyktų, tuomet mes galėtume tęsti darbą su likusiu turtu. Mes turime parengę visą dokumentaciją, belieka įrašyti datą - ir ši dokumentacija jau yra paruošta prieš savaičių savaites. Pavyzdžiui, šiuo metu turima automobilių, kurių vertė – apie milijoną dolerių ir jie turėtų keliauti į aukcionus.
- Esate minėjęs, kad yra susidomėjusių investuotojų „Finastos“, „Snoro lizingo“ ir kitu vertę prarandančio turtu. Kas šiuo metu vyksta?
- Šiuo metu vyksta derybos ir mes bandome surasti potencialių pirkėjų. Bet kol kas mes nežinome kaip potencialiems pirkėjams galima būtų pateikti daugiau tikrumo.
- Kokios vertės turto ieškoma?
- Šiuo metu mes ieškome turto už 1,7 mlrd. litų. Jei mes negalėsime „Snoro“ turto susigrąžinti, reikia apsvarstyti, ar bus teikiamos pretenzijos tiems asmenims ar bendrovėms, kurie dalyvavo pradanginant turtą. Neapibendrinsiu sakydamas, kad visada tokios pretenzijos yra, nes kai kurie sandoriai galėjo būti ir teisėti, kai nei viena susijusi šalis negalėjo žinoti, kokie yra galutiniai ketinimai. Didžioji dalis sandorių yra pakankamai kompleksiški, juose dalyvavo ir „Krajbank“, ir kitos finansinės institucijos, kurios buvo susijusios su ankstesniais pagrindiniais akcininkais. Šiuo atveju, mes kalbame ne apie vagį su maišu ir kauke, todėl mažai tikėtina, kad pavyks rasti didelę dalį turto vienoje vietoje - bylinėjimasis siekiant susigrąžinti dingusį turtą gali trukti metus.
- Tikėtina, kad iš jų to bus pareikalauta. Tikrai negaliu pasakyti, ar jie turi reikalingą kiekį turto atlyginti kreditoriams, bet, manau, jeigu jie būtų turėję pakankamai turto „užlopyti skylėms“, keista, kad nusprendė bėgti - būtų buvę kur kas paprasčiau į banką įlieti daugiau kapitalo ir jį išlaikyti mokiu. Manau, kad jie žinojo, jog neturi reikalingos sumos pinigų banką išlaikyti mokiu.
- Kiek turto jums jau pavyko atgauti?
Mums pavyko atsekti turtą, tačiau skaičiai paaiškės, kai prasidės teisinės procedūros. Mums pavyko sudėlioti paveikslą, kur pinigai nukeliavo.
- Kreditoriai dažnai kritikuoja jūsų veiklą sakydami, kad kol kas yra tik išlaidos banko administravimui, bet iki šiol neaišku, kokią turto dalį pavyko atkurti. Ką jūs galėtumėte jiems atsakyti?
- Aš manau, kad kreditorių viltys atgauti visus savo pinigus iš žlugusio banko, deja, bet yra nepagrįstos - ne tai įvyksta bankui tapus nemokiam. Laimei, dėl draudimo įstatymo, didžioji dauguma klientų savo pinigus atgavo. Tikėtina, kad didžioji dalis turėjusių daugiau nei 100 tūkst. eurų banke ir neatgavusių visų pinigų, yra labiau finansiškai patyrę klientai bei supranta banko veiklos modelį: bankas surenka pinigų iš klientų ir paskolina juos kitiems klientams. Šiuo metu pagrindinis banko turtas yra paskolos, kurias mes turime surinkti, dirbame ir šia linkme.
- Bet juk kreditorių reakcija – kritikuoti administratorių, yra dažna bankroto atvejais?
- Ne, ne visai, turiu omenyje kritikos kiekį. Aš šioje srityje dirbu pakankamai ilgai - kai tenka dirbti su visuomene, kurie ne savo noru tampa kreditoriais, visada tenka susidurti su supratimo stoka ir su tuo tenka dirbti. Kai Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų likvidavau bendrovę „Red Letter Days“, kuri prekiavo įvairiais pramogų čekiais ir dovanomis, pavyzdžiui, buvo galima įsigyti seminarą kulinarijos mokykloje ir panašiai, įmonė liko skolinga apie 100 tūkst. žmonių. Ir nors byla vyko prieš keletą metų, aš vis dar gaunu laiškų, kuriuose rašoma: „esu jums rašiusi anksčiau, bet mano vyras vis dar tikisi paskraidyti oro balionu“ ir panašiai. Aišku, turiu į kiekvieną laišką atrašyti, apgailestaudamas, kad pinigų bendrovėje atlyginti daugiau nėra. Natūralu, kad kreditoriai nori atgauti savo pinigus. Kai bus galima sušaukti kreditorių susirinkimą, likus dienai ar dviems iki susirinkimo aš jiems pateiksiu finansinę ataskaitą, kuri leis susidaryti aiškesnį vaizdą apie turimą turtą. Suprantu, kad kreditoriai yra nusivylę dėl to, kad nėra jokių naujienų, tačiau jūsų įstatymas manęs neįpareigoja kreditoriams teikti informaciją iki kreditorių susirinkimo apskritai.
- Bet jūs planuojate finansinę ataskaitą pateikti iš anksto?
- Taip, ir mes ją paskelbsime internete, kad kreditoriai galėtų susipažinti ir nemanytų, kad jie privalo atvykti į susirinkimą vien tam, kad galėtų ką nors atgauti. Labai svarbu, kad žmonės nemanytų, kad per šį susirinkimą jiems bus grąžinami pinigai, nors tikrai norėčiau, kad galėčiau stovėti prie vartų ir visiems išrašinėti čekius.
- Kodėl jūs planuojate pateikti finansinę ataskaitą dėl „Snoro“ turto likus kelioms dienoms iki kreditorių susirinkimo, bet ne anksčiau?
- Joje turi būti naujausia informacija kreditoriams. Be to, kreditorių susirinkimui, kai nagrinėjamas banko bankrotas, reikia atlikti tik du veiksmus: išrinkti komitetą ir jo pirmininką. Susirinkimo galimybės yra žymiai mažesnės, nei vykdant, pavyzdžiui, fabriko bankrotą, kai kreditorių komitetas gali priimti ne vieną sprendimą. Sprendžiant banko bankroto klausimus, kreditorių komitetas yra labai galingas, todėl reikia, kad jie išrinktų tinkamiausia komitetą, o tai galima padaryti tik tuomet, kai žmonės turi naujausią finansinę informaciją.
- Ar šiuo metu susitinkate su kreditoriais?
- Yra kreditorių veiksmų grupė, mes susitinkame su jais ir jų teisininkais, taip pat sulaukėme daugybės pavienių kreditorių, kurie kreipėsi į mus prašydami pasikalbėti apie esamą situaciją ir mes su jais susitikome. Esame pasiekiami.
- Teismas paskutinį jūsų sąmatos prašymą, skirtą trijų mėnesių laikotarpiui, sumažino nuo prašytų 57,198 mln. litų iki 6,8 mln. litų, tačiau sutrumpino ir laikotarpį, kuriam skiriami pinigai iki beveik dviejų mėnesių, t.y. šio mėnesio pabaigos. Ar jūs kreipsitės į teismą su nauja sąmata?
- Teismas priimdamas sprendimą darė prielaidą, kad kreditorių susirinkimą pavyks suorganizuoti iki balandžio 30 d. Nežinau, ar teisėjas buvo tiesiog per daug optimistiškas ir svarstau, kodėl dabar yra teikiamos visos šios apeliacijos, nes jos negina nei vienų kreditorių interesų, kai susirinkimas yra vis nukeliamas ir nukeliamas. Ar tai yra politinis tikslas? Jei taip, aš nežinau, koks jis. Dabar mes dirbame ruošdami dar vieną sąmatą teismui. Bet žmonės yra susidarę neteisingą nuomonę: juk nebūtų organizuojama tokia brangi bankroto procedūra, jei kreditoriai nieko negalėtų atgauti – ekonominis bankroto procedūros efektyvumas yra labai svarbus.
- Kokia sąmata bus pateikta teismui dėl artimiausių mėnesių „Snoro“ darbo išlaidų?
- Kol kas nežinau, kokia ji bus. Bet ar mes teiksime sąmatas kas mėnesį, ar kas savaitę, bankas vis tiek turi palaikyti sistemų veiklą, kad žmonės ir įmonės galėtų sumokėti savo skolas, o to negalima padaryti be personalo ir padalinių tinklo. Vien paskolų likutinė vertė siekia apie 4,6 mlrd. litų.
- Danas Arlauskas, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas, DELFI yra minėjęs, kad galimai kreditoriai susirinks liepą. Kaip jūs vertinate tokią galimą datą?
- Kuo vėliau susirinkimas – tuo blogiau kreditoriams. Vienas iš kreditorių advokatų man yra sakęs neplanuoti susirinkimo iki balandžio pabaigos, nes jie planavo teikti daugiau apeliacijų.
- Ar planuojate būti Lietuvoje iki „Snoro“ bankroto iki pabaigos?
- Manau, nebus poreikio man būti čia iki bylos pabaigos.
- Dėkojame už pokalbį
DELFI primena, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nacionalizavo banką, nustačius didelį turto trūkumą. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl bankroto. Pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu yra Londone, kur svarstoma jų byla dėl ekstradicijos Lietuvai. Skaičiuojama, jog iš banko dingo turto už 3,4 mlrd. Lt.
