„Ir įtariamųjų, ir įtarimų gali būti daugiau“, - tiesioginiame eteryje telefonu sakė R. Dirsienė. Tą patį ji pakartojo ir į klausimą, ar įtarimai gali būti pareikšti ir buvusio akcininko Raimondo Baranausko, šiuo metu esačio užsienyje, šeimai, kurios nariai dirbo tame pačiame banke. Anot R. Dirsienės, prokurorai nežino, kurioje šalyje galėtų būti buvęs akcininkas.
Į DELFI skaitytojo klausimą, ar neturėtų būti pareikšti įtarimai ir LB darbuotojams, kurie galimai aplaidžiai prižiūrėjo rinką, R. Dirsienė tokios galimybės neatmetė.
„Ir šios galimybės neatmeskime“, - sakė generalinės prokuratūros atstovė spaudai.
Anot „Verslo žinių“ dienraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojo Ramūno Terlecko, būtų gerai, kad prokurorai pasidomėtų ir centrinio banko darbuotojų atsakomybe.
„Ne dėl to, kad ką nors nubaustų, o todėl, kad reikia mokytis (...) Kiekvienas toks pavyzdys turi mus mokyti, o ne ieškoti kaltųjų“, - laidoje sakė R. Terleckas.
DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje. Tądien Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad banke trūksta bent milijardo litų vertės vertybinių popierių.
„Snoro“ bankui paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Šiuo metu klientai per dieną gali išsigryninti iki 500 litų.
Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.
Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt.
