„Esu paprasta pensininkė ir tikiuosi, kad man pavyks apginti savo teises“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė iš Klaipėdos specialiai į posėdį atvažiavusi V. M. Moisenko. Kol kas advokato ji nėra pasisamdžiusi – tam neturi pinigų, tačiau pradėjo vesti derybas dėl atstovavimo su „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija.
Moteris teismui įteiktame ieškinyje reikalavimus kelia Lietuvos bankui ir banko „Snoras“ bankroto administratoriui Neilui Hunteriui Cooperiui, tačiau nusprendė ieškinį patikslinti ir bylinėtis ne su administratoriumi, o pačiu bankrutuojančiu banku.
Ji teismo prašo priteisti 7 tūkst. 250 Lt turtinės ir 2 tūkst. Lt – neturtinės žalos atlyginimą. „Ši suma simbolinė“, – sakė V. M. Moisenko.
Pensininkė tikino, kad bankas „Snoras“ ją, kaip ir kitus senyvo amžiaus žmones apgavo tiesiogine prasme.
„Mes buvome suklaidinti, kai platindamas indėlio sertifikatus bankas skelbė, jog jie yra apdrausti, vien Klaipėdoje mačiau, kiek daug pensininkų banke pasirašinėjo sutartis“, – sakė ieškovė.
Visas savo gyvenimo santaupas „Snorui“ patikėjusi moteris teigė, kad tik po banką užgriuvusių bėdų sužinojo, jog prarado pinigus – banko išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai) nėra apdrausti.
Klaipėdietė įsitikinusi, kad komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas yra atsakingas už galimai neskaidrią „Snoro“ veiklą – esą jis turėjo stabdyti indėlių sertifikatų platinimą.
„Dėl prarastų pinigų praradau sveikatą – net pradėjau mikčioti“, – susijaudinusi teisme kalbėjo V. M. Moisenko. Ji žada nenusileisti ir teisme kovoti su banku, nors ir yra įrašyta į kreditorių sąrašą ir jokios pirmenybės atgauti pinigus neturės net tuomet, jeigu jos ieškinys būtų patenkintas.
