Seimo Audito komiteto nariai aiškinasi, kodėl bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių komitetas, kuriame daugumą narių sudaro valstybės atstovai, yra nusprendęs bankroto administratoriui Neilui Cooperiui per mėnesį mokėti 100 tūkstančių litų dydžio algą.
„Žinote, stebina ne tiek ta suma, kuri šokiruojanti, bet tai, kuo remiantis ši buvo paskirta: „Teo“ valdybos pirmininko atlyginimas – 80 000 lt, tai mes nusprendėme, kad [N. Cooperiui skirsime] 100 000 lt“, – stebėjosi Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Andrius Mazuronis.
„Tai nėra batų fabriko bankrotas, tai nėra saldainių fabriko bankrotas ar siuvyklos bankrotas. Mes kalbame apie pakankamai nemažo banko bankrotą – tokio, kurio sandoriai tiek specifiški, kad tame yra labai daug tarptutinio elemento arba pakankamai dalykų, kuriuos riekia spręsti ne Lietuvos jurisdikcijoje. Aš tikrai nebūsiu tas ministras, kuris priiminės politinius sprendimus ir nurodys įmonės draudimo įmonei patvirtinti bankoroto administratoriui minimalios algos dydžio atlyginimą todėl, kad tai galbūt patiktų žmonėms ir būtų gražiai parašyta laikraščiuose“, – aiškino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Ministrė aiškino, kad yra informuojama apie „Snoro“ kreditorių komiteto sprendimus, ir visi jie, anot jos, iki šiol buvo tinkami. Tačiau Seimo audito komitetas tikina, kad bankrutuojančiame „Snore“ valstybę atstovaujantys kreditorių komiteto nariai teisiškai už nieką neatsako.
„Mums kelia nerimą tai, kad yra neapibrėžta atsakomybė ir visiškai teisės aktuose nėra apibrėžta, kas už ką atsakys, jei bus priimti neteisingi sprendimai, kreiditorių susirinkime atstovaujant valstybę. Šito įstatuose neradome. Kai kalbame apie beveik 4 mlrd. lt valstybės pinigų, susijusių su šituo arba išleistų vienokia ar kitokia sudėtinga susigrąžinti forma, tai teisinis tikslumas visuose teisės aktuose, įvairiuose nuostatuose turi būti“, – dėstė Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Aš tikrai nematau jokios esminės problemos papildyti įmonės įstatus. Tai yra pirmas atvejis, kuris nebuvo aprašytas ir nebuvo numatytas, todėl reikia tuos dalykus suderinti taip, kad būtų ir rašytinis procesas, kuris galbūt suteiktų daugiau tikrumo“, – kalbėjo finansų ministrė I. Šimonytė.
Iki šiol, anot Ingridos Šimonytės, ji apie „Snoro“ reikalus informuojama, nes valstybės atstovai kreditorių susirinkime mano, kad logiška ministrę informuoti, o ministrė mano, kad logiška tuo domėtis.
