„Paskaičiavimas remiasi tuo, kiek yra pinigų užstrigę banke ir ką tie pinigai galėjo uždirbti ūkiui“, - sakė I. Norkus.

Anot N. Mačiulio, „Snoro“ bankroto poveikis visam ekonomikos augimui – trumpalaikis ir bent pernai didelės įtakos veikiausiai neturėjo.

„Panašu, kad praėjusias metais („Snoro“ bankrotas) didelės įtakos neturėjo, nes ir pramonės, ir mažmeninės prekybos duomenys geri. Panašu, kad pagrindinis poveikis bus šiemet“, - DELFI konferencijoje sakė N. Mačiulis, jo atstovaujamas bankas prognozuoja šiemet Lietuvos ūkį augsiant 3,3 proc., Finansų ministerija laukia 2,5 proc. augimo.

Ekonomistas skaičiuoja, kad „Snoro“ žlugimas šiais metais galimą ekonomikos augimą smukdys kiek daugiau – iki 0,3 proc. BVP.

“Turto Lietuvos (banke) prarasta daugiau negu 1 proc. BVP ir nuostoliai sieks, dabar dar sunku įvertinti, bet gali siekti tarp 1-2 proc. Turtas prarastas nebūtinai reiškia, kad dėl to sumažės BVP kūrimas, nes BVP yra per kažkokį laiką sukurta pridėtinė vertė. Aišku, jeigu dalis įmonių prarado dalį savo lėšų ir sutriko ne tik likvidumas, bet ir mokumas, tai aišku, tai pakenkia ir BVP, ir pramonei, ir paslaugų sektoriui. Bet panašu, kad tokių įmonių nebuvo daug“, - sakė N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
„Mes irgi panašiai taip vertiname, kad gali 0,1-0,3 proc. BVP produktui poveikį turėti šiemet turėti“, - pridūrė jis.

Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją. Šiuo metu skaičiuojama, kad trūksta apie 4 mlrd. litų turto, kas yra apie pusė banko valdyto turto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją