Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus L. Streikaus bankrutuojančiam bankui „Snoras“ iškeltą civilinę bylą. Vis dėlto, medikui pasisekė – teisėjas Andžejus Maciejevskis paskelbė, kad bankas neteisėtai nuo savo kliento sąskaitos nurašė beveik 31 tūkst. litų.
Tiesa, pinigus VGPUL vadovas atgaus dar negreit – tai priklausys nuo „Snoro“ bankroto bylos. Be to, trečiadienį priimtą sprendimą bankrutuojančio banko atstovai dar galės apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Savo ieškinyje teismui L. Streikus nurodė, kad praėjusių metų rudenį su „Snoru“ sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią bankas aptarnavo jo sąskaitą. Praėjusių metų lapkričio 14-ąją vienas banko darbuotojas iš mediko sąskaitos nurašė čia laikytas lėšas, pinigus pervesdamas į banko surenkamąją sąskaitą obligacijų platinimui.
L. Streikus teisme aiškino, kad pinigų nurašymas nuo jo sąskaitos yra nepagrįstas ir neteisėtas, atliktas be jo valios, pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
„Su banku nesu pasirašęs sutarties dėl obligacijų įsigijimo, tokio sandorio niekada nesudariau ir man nėra žinomos jo sudarymo aplinkybės bei sąlygos“, – aiškino banko klientas.
Jis taip pat patikino, kad niekada nedavė leidimo nuo sąskaitos nurašyti jo pinigus. Medikas aiškino, kad lapkričio 14-ąją net nebuvo Lietuvoje – anksti ryte išvyko į Vokietiją ir grįžo tik po 5 dienų.
Kai „Snorui“ buvo iškelta bankroto byla, vyras banke užpildė kreditorinio reikalavimo formą dėl sąskaitoje laikytų pinigų ir sužinojo, kad yra ne indėlininkas, o obligacijų turėtojas.
„Man banko darbuotojai paaiškino, kad pagal jų turimus duomenis aš įsigijau obligacijas“, – stebėjosi klientas.
„Snoras“ su ieškiniu nesutiko
Su L. Streikaus ieškiniu bankrutuojantis bankas „Snoras“ nesutiko ir aiškino, jog medikas priklausė svarbių banko klientų kategorijai, todėl banko darbuotojai jam stengėsi pasiūlyti pačius patraukliausius taupymo produktus bei užtikrinti investavimo nepertraukiamumą.
Pasak banko atstovų, pagal obligacijų emisijos sąlygas bankas buvo įsipareigojęs mokėti investuotojams 4,5 proc. dydžio metines palūkanas, o klientams siūlomos metinės palūkanos už terminuotus 12-24 mėn. trukmės indėlius tesudarė tik 2,65 proc.
„Kadangi klientas lapkričio 14 d. išvyko į Vokietiją ir grįžo tik lapkričio 19 d., jo asmeninis kuratorius iš anksto žodžiu sutarė su klientu dėl banko platinamų obligacijų pirkimo bei dėl reikiamų sandorio dokumentų pasirašymo klientui sugrįžus iš kelionės“, – bankas nurodė, kad L. Streikus leidimą pinigus pervesti obligacijoms suteikė telefonu, tačiau tai patvirtinančio įrašo negalėjo pateikti.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad nepagrįsti banko atstovų argumentai, jog sutarties nebuvo galima įforminti klientui išvykus į užsienį.
„Sutartis galėjo būti sudaryta raštu po kliento grįžimo iš komandiruotės, o jokios įstatyminės pareigos sudaryti sutartį minėtu komandiruotės laikotarpiu šalys neturėjo“, – teisėjas A. Maciejevskis atkreipė dėmesį, kad bankams yra taikomi žymiai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.
„Atsižvelgiant į sutarties dalyką, jos vertę, bei tai, kad sutartis sudaroma tarp fizinio ir juridinio asmens, obligacijų įsigijimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma“, – pažymėjo teismas.
Sprendime taip pat pažymima, kad bankas pripažįstant, jog rašytinės formos sutartis nebuvo sudaryta, o klientui neigiant tokios obligacijų įsigijimo sutarties sudarymo faktą, „Snorui“ kyla pareiga įrodyti sutarties sudarymo ir kliento pavedimo pervesti lėšas faktus.
„Banko pateikti lapkričio 14 d. memorialinis orderis ir sąskaitos išrašas, kuriais buvo nurašytos lėšos nuo kliento sąskaitos ir įskaitytos į banko surenkamąją sąskaitą obligacijų platinimui, yra atlikti banko vienašališkai ir neatspindi kliento tikrosios valios, todėl jie negali būti laikomi netiesioginiais sutarties sudarymo įrodymais, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas. – Šalys pripažino, kad anksčiau kliento ir banko visos sudarytos sutartys, tarp jų ir dėl obligacijų įsigijimo, buvo sudaromos raštu, duomenų, jog tarp šalių vyravo praktika sutartis sudaryti žodžiu, kurias vėliau klientas patvirtintų raštu, bankas nepateikė“.
Pasak teismo, banko vidaus duomenys yra išvestiniai, atlikti banko darbuotojų vienasmeniškai, todėl jie nepatvirtina sutarties sudarymo fakto.
Advokatas: paaiškėjo, kad bankas pokalbių net neįrašinėjo
L. Streikui atstovaujantis advokatas Giedrius Bučinskas DELFI sakė, kad net pasibaigus teismo procesui niekas taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl vienasmeniškai bankas nuo kliento sąskaitos nurašė jo lėšas.
„Sutartyje su klientu numatyta, kad bankas gali įrašinėti pokalbius, tačiau tokių pokalbių nebuvo pateikta – įrašai nebuvo daromi“, – advokatas sakė, jog istorija, į kurią pakliuvo jo klientas, sukėlė visokiausių minčių.
Teisininkas teigė, kad su panašiais atvejais galėjo susidurti ir daugiau „Snoro“ klientų, tačiau teisme apklausti banko darbuotojai konkrečių faktų negalėjo nurodyti.
„Dabar svarbiausia, kad klientas atgautų pinigus“, – sakė advokatas.
Bylą pralaimėjęs „Snoras“ teismo sprendimu taip pat turės L. Streikui sumokėti 1 680 Lt – tiek atsiėjo bylinėjimosi išlaidos.
