„Sudėtinga pasakyti, bet įvertinant apimtis, manau, kad bankroto procedūra gali trukti tarp trejų ir septynerių metų. Turto pardavimas yra bankroto procedūrų dalis, nebus, kad per vieną dieną ar mėnesį jis bus parduodamas. Tai yra tam tikras ilgesnis procesas, reikia turėti omenyje, kad yra susijusių antrinių įmonių. Dėl jų likimo taip pat spręs bankroto administratorius, nes tai yra bankrutuojančios įmonės turtas, kuris turėtų būti realizuojamas“, – DELFI kalbėjo teisininkas.
Tačiau apdraustų indėlių savininkai savo pinigus turėtų atgauti vėliausiai per 30 darbo dienų.
Lietuvoje iki šiol nėra bankrutavusi tokį turtą turinti finansinio sektoriaus įmonė.
Jo duomenimis, nė vienas Lietuvoje dirbantis įmonių bankroto administratorius neturi tokio dydžio ir tokios srities bankroto valdymo patirties.
„Tokio atvejo Lietuvoje nėra buvę, todėl visi bankroto administratoriai yra vienodoje startinėje pozicijoje“, – teigė T. Kontautas.
Pašnekovo vertinimu, nėra pagrindo abejoti Lietuvos banko sprendimu rinktis „Snoro“ bankroto kelią.
„Matyt, priimant sprendimą, šalia kitų scenarijų, buvo analizuojama banko situacija ar su valstybės pagalba įmanoma atkurti banko mokumą ir turėti normaliai veikiantį banką. Jeigu paskaičiavus prie tokios išvados neprieita, o abejoti Lietuvos banko ar administratoriaus kompetencija nėra rimto pagrindo. Tikėtina, kad tai buvo racionaliausias sprendimas“, – sakė T. Kontautas.
Pasak jo, žmonių, gavusių iš „Snoro“ paskolas, įsipareigojimų vykdymas nenutrūkta – palūkanos ir paskolos dalys turi būti mokamos. Būsimasis bankroto administratorius turės spręsti paskolų portfelio ar jo dalies pardavimo kitai finansų institucijai klausimus.
DELFI primena, kad ketvirtadienio vakarą Lietuvos bankas nusprendė negelbėti „Snoro“ ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
„Snoras“ buvo trečias bankas Lietuvoje pagal sukauptų indėlių kiekį. Jame įmonės ir gyventojai buvo padėję apie 6 mlrd. Lt.