„Jeigu mes būtume ruošęsi, kad bankas bus mūsų išgrobstytas, tai savo pinigus būtume iš ten pašalinę ir savo sąskaitas būtume sutvarkę, nes viskas ten buvo, - dėstė jis TV3 laidos “Savaitės komentarai” žurnalistams. - Bet viskas yra areštuota ir pakankamai greitai, todėl kad šiuolaikiniame pasaulyje pavogti milijardą, kaip mums sako, ir jį paslėpti, tai – procesas. Tai verslo procesas, jam taip pat reikia vadovauti, teisingai jį atlikti ir taip toliau. O tai, kas dabar įvyko – viskas areštuota, lėšos kortelėje, viskas.“
V. Antonovas pasakojo, kad šiuo metu yra priverstas skolintis iš draugų. Skelbta, kad „Snoro“ bankroto administratoriaus prašymu Jungtinės Karalystės teismas nurodė areštuoti 1,7 mlrd. litų V. Antonovo turto. Kur dingo apie 4 mlrd. litų iš „Snoro“ jis taip pat negalėjo nurodyti – esą į šiuos klausimus atsakys teisėsauga.
Laidoje jis pakartojo, kad bankas buvo nacionalizuotas dėl politinių priežasčių – esą su banku dėl valdomos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės kritikos valdantiesiems buvo susidorota prieš šių metų Seimo ir kitų metų prezidento rinkimus.
„Nacionalizacijos dieną buvo įprasta darbo diena, mes su R. Baranausku vykome į komandiruotę į Kijevą ir tyliai ruošėme sandorį dėl eilinio banko įsigijimo vienoje iš Europos valstybių. Mano nuomone, tik beprotis ruoštų sandorį dėl kito banko įsigijimo, žinodamas, kad valdžia ruošiasi imtis tokių griežtų sankcijų paveikiant pagrindinę kredito įstaigą, - dėsto V. Antonovas. - Klausimą, kodėl bankrutavo „Snoras“ reikėtų peradresuoti valdžiai ir ponui Vasiliauskui asmeniškai. Jūs gi pamenate visuomenės reakciją, ypač valdančiųjų piliečių, į tai, kai „Snoras“ tapo didžiausios žiniasklaidos grupės „Lietuvos ryto“ bendrasavininku? Reakcija buvo panaši į šoką, o liepos 19-ąją susitikimo metu ponas Vasiliauskas manęs klausė, ką mes darysime su šita bendrove. Aš jam paaiškinau, kad ateityje mes ją ruošiamės parduoti ir jis klausė kam.“
Anot V. Antonovo jis sutardavo su buvusiu Lietuvos banko valdybos pirmininku Reinoldijumi Šarkinu ir amžiną atilsį Algirdu Mykolu Brazausku.
„Nei vienas žmogus Lietuvoje negali pasakyti, kad aš bendravau su jūsų politikais, nepaisant, amžiną atilsį, A.M. Brazausko. Mūsų santykiai buvo ypatingi, negalima sakyti, kad draugiški, bet jie buvo, na, žmogus buvo daug vyresnis ir išmintingesnis, bet mes buvome pažįstami. Dėl buvusio centrinio banko vadovo, galiu pasakyti, kad tie puolimai, kurie dabar vyksta prieš buvusius centrinio banko vadovus, vyksta tik dėl to, kad pridengti tą veiklą, kuri buvo padaryta „Snorui“. Ponas Šarkinas buvo labai protingas ir išmintingas bankininkas, kuris ėmėsi apgalvotų sprendimų, bent jau mūsų „Snoro“ valdymo metu mes su centriniu banku visada turėjome dialogą, ne monologą. Ir susitikti su centrinio banko vadovu buvo galima per dienos laikotarpį, jei tai buvo reikalinga.“
Prokurorams siūlė bendradarbiauti
V. Antonovas įsitikinęs, kad buvę „Snoro“ akcininkai nacionalizavus banką padarė viską, kad prokurorams suteiktų pakankamai informacijos.„Mes nedelsdami pasamdėme teisininkus Lietuvoje, kurie nedelsdami kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu, kad mes esame pasiryžę bendradarbiauti ir teikti parodymus Lietuvos Respublikos prokuratūrai. Atsakymo nebuvo, viskas yra dokumentuose. Mes paprašėme žaliojo koridoriaus į Lietuvą, tai reiškia, kad mums leistų įskristi ir išskristi, atsakymo nebuvo. Tačiau buvo išleistas Europos arešto orderis, kurį mes užginčijome ir laimėjome, tiesa, jie išleido antrą. Matyt, tam, kad padarytų šou, parodytų mus, matyt, Gedimino prospekte sukaustytus grandinėmis, pakeliui į Lukiškes“, - teigė V. Antonovas.
O laikinosios „Snoro“ komisijos tyrimas dėl banko veiklos, anot jo, jokios įtakos teisminiams procesams neturės.
„Tai, kad procesas politizuotas yra aišku ir taip, todėl ar komisijos išvados, sakykime, bus objektyvios ir palankios mums, ar jos bus objektyvios ir nepalankios mums, situacija Jungtinės Karalystės teisme niekaip nepasikeis. Mes pristatėme pakankamai ekspertų nuomonių ir liudininkų parodymų teismui tam, kad būtų galima padaryti išvadą, kad ši byla - visiškai politizuota. O R. Baranausko pinigai ir mano turtas taip pat buvo „Snore“ ir „Krajbanke“, jie taip pat ten dingo.“
Skelbta, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra pernai lapkričio 14 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl banko "Snoras" galbūt apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo.
Netrukus po to V.Antonovas ir buvęs "Snoro" prezidentas ir akcininkas Raimondas Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, R.Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jiems išduotas Europos arešto orderis ir byla Londone nagrinėjama nuo 2011 metų lapkričio pabaigos, patys įtariamieji nesutinka būti perduoti Lietuvai. Londono Vestministerio magistrato teismas gegužės viduryje nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti iki liepos, nes Lietuvos generalinė prokuratūra gegužės 4 dieną britų teisėsaugai pateikė naują Europos arešto orderį.
Naujame orderyje A.Baranauskas ir V.Antonovas kaltinami iššvaistę 700 mln. litų, tuo tarpu lapkričio 22 dieną išduotame orderyje, kuris dabar jau yra panaikintas, buvo minima 987 mln. litų suma. Lapkričio 16-ąją nacionalizuotam bankui "Snoras" bankroto byla Vilniaus apygardos teisme iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Skaičiuojama, kad banke trūksta apie 4 mlrd. litų.
