Pavyzdžiui, „Krājbanka“ be reikiamo užstato išdavė nerezidentams apie 40 mln. latų (apytikriai 200 mln. Lt), todėl kilo įtarimų, kad kreditų gavėjai susiję su V. Antonovu. Nuo tos dienos įsigaliojo draudimas išduoti kreditus nerezidentams, televizijos kanalui pranešė šaltinis komisijoje.
Siekiant užtikrinti sandorių skaidrumą, apribojimai buvo pritaikyti ir „Krājbanka“ savininkui – Lietuvos bankui „Snoras“. Lietuvos valstybinis bankas šių metų gegužės mėn. uždraudė bankui „Snoras“ pritraukti didelius indėlius iš klientų Lietuvoje ir tuo pačiu pareikalavo padidinti banko kapitalą ne šaltinio iš Rusijos sąskaita.
Tuomet V. Antonovas sugalvojo naują schemą, kaip gauti pinigų Latvijoje.
„Krājbanka“ atidarė korespondentines sąskaitas keturiuose bankuose, į kurias buvo pervesta 110 mln. latų (apytikriai 544 mln. Lt). Vasarą banko valdybos pirmininkas Ivaras Prieditis nurodė įkeisti pinigus. Jie liko sąskaitose ir galbūt niekas to nebūtų pastebėjęs, tačiau banke „Snoras“ kilo problemos ir gyventojai pradėjo atsiimti pinigus iš „Krājbanka“.
Pinigų nutekėjimą pastebėjo FKRK. Viename iš Rusijos bankų baigėsi indėlio terminas, o pinigai negrįžo, nes buvo įkeisti.
