Kaip rodo bendrovės „Macroscope tyrimai“ lapkričio 18-21 d. atlikta apklausa, šiai minčiai nepritaria daugiau nei 6 iš 10 respondentų (22 proc. žymėjo „tikrai ne“, o 40 proc. žymėjo „ne“). Kas penktas apklausos dalyvis negalėjo įvertinti šio teiginio.

„Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad galima būtų užtikrintai įvardinti įvykio priežastis. Toks atsargumas – retas reiškinys kalbant apie daugumos tikslinių grupių tyrimus, o ypatingai – apie verslo vadovų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad padėtis yra sudėtinga,“ – teigia „Macroscope tyrimai“ projektų vadovė Vaiva Šikšniūtė.

6 iš 10 respondentų nurodo, kad susiklosčiusi padėtis - jungtinis Raimundo Baranausko ir kitų „Snoro“ akcininkų veiksmas.

Tyrimu buvo siekiama sužinoti stambiojo verslo vadovų, kaip finansinius procesus išmanančių ir politinę Lietuvos situaciją stebinčių žmonių nuomonę svarbiausiais su „Snoro“ krize susijusiais aspektais.

Apklausoje dalyvavo 181 iš 1000 stambiausių Lietuvos įmonių vadovų. Duomenys surinkti lapkričio 18 – 21 dienomis, duomenų rinkimui taikyta uždaros apklausos internetu metodika.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją