V. Vasiliauskas kritikavo laikinosios komisijos išvadą, kurioje teigiama, jog sprendimas perimti ir uždaryti „Snorą“ buvo priimtas neturint visos reikiamos informacijos: „Kai pateiki komisijai 105 dokumentus, ir tau sako, kad dokumentai nepateikti ir neužtenka duomenų bei įrodymų, tai matyt, tokie įrodymai neegzistuoja“. Lietuvos banko vadovas komisijos išvadas pavadino neobjektyviomis.
Paklaustas, ar laikinosios Seimo komisijos dėl „Snoro“ bankroto išvados, kurioms nepritarė visi komisijos nariai, galėtų turėti įtakos Vladimiro Antonovo ir Raimundo Baranausko byloje Londone, V. Vasiliauskas teigė, kad kalbant apie teisminius procesus visi įrodymai yra naudojami: „Seimo komisija yra rimtas organas, todėl pasisakymai turi būti labai atsakingi ir pamatuoti. Aš gynybos vietoje išnaudočiau kiekvieną pasisakymą, teiginį ar siūlymą, kuris atitiktų mano poziciją“.
Lietuvos banko vadovas prasitarė, kad jam teko matyti raštą iš V. Antonovo advokatų Ukrainoje, kuriame teigiama, kad jei bus neatsižvelgta į pretenziją, jie inicijuotų investicinį ginčą pagal Lietuvos-Rusijos investicijų apsaugos sutartį.
Paprašytas pakomentuoti kaltinimus, kad Lietuvos bankas laiku nesiėmė griežtų priemonių užkirsti kelią „Snoro“ žlugimui, V. Vasiliauskas teigė, kad 2009 m. Lietuvos banko valdybos narių nuomonės dėl banko ataskaitų išsiskirdavo. „Du nariai visada balsuodavo už griežtesnių priemonių taikymą. Diskusijos buvo ir buvo dar anksčiau. Kodėl tik dabar ėmėmės veiksmų? Tiesiog sprendimai priimti, kai buvo surinkta pakankamai informacijos“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
DELFI primena, kad laikinosios Seimo komisijos išvadose teigiama, jog Lietuvos bankas ir Vyriausybė nusprendė perimti ir uždaryti per greitai ir nepakankamai pagrįstai bei toks sprendimas atnešė nuostolių valstybei. Vyriausybė kaltinama, kad sprendimą priėmė neturėdama visos reikiamos informacijos, neapgalvojo tokio žingsnio pasekmių.
Nepalankios išvados paskelbtos ir Lietuvos banko vadovui Vitui Vasiliauskui. Jis kaltinamas viršijęs įgaliojimus sudarant sutartį su „Snoro“ administratoriumi Simonu Freakley.
Išvadose konstatuojama, kad bankas „Snoras“ buvo nepakankamai prižiūrimas ir jis platino indėlių sertifikatus ir kitus indėlių draudimu neapdraustus vertybinius popierius. Lietuvos bankas kritikuojamas, kad nepakankamai griežtai vertino gautą informaciją apie galimai blogą situaciją „Snore“ 2009 m.
Dar kartą primenamos sąsajos tarp Lietuvos banko ir komercinių bankų darbuotojų giminystės ryšių. Teigiama, kad giminaičiai „galėjo ir gali turėti įtakos Lietuvos banko valdybos sprendimams kontroliuojant paminėtus bankus“. Tačiau taip pat paminima, kad tai patvirtinančių dokumentų ar kitokių įrodymų laikinoji Seimo komisija negavo.
Trečiadienį laikinoji Seimo komisija „Snoro“ bankrotui tirti nepatvirtino komisijos išvadų, nes prieš paskutinį balsavimą iš svarstymo pasišalino pusė jos narių, priklausančių valdančiajai koalicijai. Patvirtinti išvadų nebepavyko, nes neliko kvorumo. Tačiau nepaisant to, ketvirtadienį laikinajai komisijai vadovavęs Valentinas Mazuronis užregistravo tyrimo išvadas Seimo posėdžių komitete.
