Pirmasis seminare kalbėjęs lektorius Valerijus Ovsianikas, AS „Admiral Markets“ valdybos narys ir Vakarų Europos regiono vadovas, įsitikinęs, kad ir investavimas, ir spekuliavimas yra pinigų atsisakymas šiandien dėl didesnio uždarbio ateityje. Tačiau spekuliuojant tai daroma neilgam.
„Aktyviau investuojantieji labiau tobulėja, nes nuolat domisi, kas vyksta finansų rinkose, domisi rodikliais, naujienomis, stebi tendencijas. O investuodami, pvz., į fondą, dažnai net neanalizuoja ekonominės situacijos ir investuoja aklai“, – „Investuok“ seminaro dalyviams aiškino V. Ovsianikas.
Valiutų ir akcijų rinkos
Lygindamas valiutų ir akcijų rinkas „Admiral Markets“ valdybos narys teigia, kad rizika akcijų ir valiutų rinkoje yra vienoda.
„Pati rinka nėra rizika – riziką susikuria ir rizikuoja pats investuotojas. Todėl viena dažniausių investavimo klaidų – rizikuojama per daug ir pasiimamas per mažas pelnas, t. y. nusprendžiama rizikuoti labiau, bet pelnas griebiamas, vos tik kaina šiek tiek pakyla. Tai lemia psichologiniai veiksniai“, – įsitikinęs V. Ovsianikas.
Apie spekuliavimo psichologiją „Investuok“ seminare kalbėjęs profesionalus nepriklausomas prekiautojas Vytautas Keturka įsitikinęs, kad per daugelį amžių besivystanti mūsų sąmonė atitrūko nuo pasąmonės ir pradėjo „mąstyti“ savarankiškai.
„Sąmoningi apmąstymai nesukelia jokių organizmo reakcijų, o pasąmonės veikla verčia mūsų organizmą reaguoti į tikrus ar menamus įvykius ir grėsmes. Pasąmonė paruošia mūsų organizmą „tinkamai“ reakcijai. Norėdami išsigelbėti mes jau turime ne mąstyti, o privalome tik rinktis. Tai sutaupo laiko, kuris turi lemiamą reikšmę. Pasąmonė, norėdama mus išgelbėti ir sutaupyti sprendimo priėmimui skirtą laiką, neleidžia mąstyti. Taigi, mes galime tik pasirinkti iš kelių variantų – bėgame ar puolame, stabdome prekybą arba nestabdome, investuojame arba neperkame investicijų. Mes nemąstome – mes renkamės!“ – sako 12 metų prekybos patirtį turintis prekiautojas.
Rungiamės su pasąmone
Pasak V. Keturkos, pasąmonė reaguoja taip, kad vertybinių popierių ar valiutų kainoms krintant įžiebia viltį, jog situacija pasikeis, o kainoms kylant skatina kuo greičiau parduoti ir gauti bent nedidelį pelną. Taip nepatyręs ir emocijų valdomas investuotojas susitaiko su dideliais nuostoliais ir nori kuo greičiau atsikratyti vertybinių popierių, kai tik jų kaina pakyla – taip atsikratoma „grėsmės“, kad kaina gali nebeaugti ir patirsime nuostolių.
„Todėl psichologinę įtaką prekybai galime pašalinti, jei sudarysime investavimo planą dar prieš pradėdami prekiauti ir jo griežtai laikysimės. Dažnai klaidingai manoma, kad investuotojo darbas prasideda, kai įsigyjama vertybinių popierių. Nenorinčio, kad jį klaidintų pasąmonė, investuotojo darbas prasideda daug anksčiau – sudarant investavimo planą, o įsigijus vertybinių popierių jo darbas jau yra pasibaigęs. Kai mūsų pasąmonė nejaučia grėsmės, mes analizuojame situaciją, o ne renkamės mums pasiūlytus variantus“, – „Investuok“ seminaro dalyviams sakė V. Keturka.
Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu
