Metro iniciatyvą parėmė „darbietis“ Kęstutis Daukšys, konservatorius Paulius Saudargas, liberalas Eligijus Masiulis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs prezidentės vyriausiasis patarėjas Linas Balsys.

Vilniaus valdžiai paliks trasų braižymą

Eligijus Masiulis ir Juozas Olekas
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad metro Vilniuje išdygti turėtų pagal koncesijos sutartį. Projekto įgyvendinimui siūloma steigti specialią bendrovę, jai koncesiją turėtų suteikti Vyriausybė.

Dokumente taip pat apibrėžiama, kad strateginis investuotojas – tai „tai Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės narys, investuojantis į projektą ne mažiau kaip 15 procentų visų projektui reikalingų investicijų ir pagal bendrovės steigimo sutartį atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą“.

Investuotoją parinkti turėtų ne daugelį metų dėl metro apsispręsti nepajėgusi Vilniaus savivaldybė, o Vyriausybė.

Koks būtų valstybės įnašas į metro, nėra iki galo aišku. J. Olekas siūlo nustatyti, kad „ Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekto finansavime biudžeto lėšomis, pirkdama akcijas arba suteikdama žemę (požeminę erdvę) ir pastatus“.

Vienintelis sprendimas, kuris paliekamas išimtinai Vilniaus savivaldybės valiai – metro trasų parinkimas.

Žemė prie metro trasų gali brangti apie 50 proc.

Dokumento aiškinamajame rašte J. Olekas skaičiuoja būsimus investuotojų milijardus.

„Priėmus Vilniaus metropoliteno įstatymą, bus atvertas kelias kelių milijardų litų dydžio užsienio investicijoms, nes šiuo metu galimi investitoriai nemato Lietuvos valdžios aiškaus apsisprendimo, kaip šis projektas bus realizuojamas“, - teigia krašto apsaugos ministras.

Juozas Olekas
Sykiu politikas pastebi, kad įstatymo priėmimas sukelia tam tikrą spekuliavimo žemėmis pavojų. „Iš neigiamų priimto įstatymo pasekmių gali būti tai, kad prie būsimų metro trasų dėl padidėjusios nekilnojamo turto vertės bus supirkinėjama žemė ir, siekiant išvengti galimo infrastruktūros mokesčio, skubiai statoma, tačiau to galima išvengti, kartu su patvirtinta metro trasų ir stočių schema, nurodant ir sukurtos infrastruktūros mokestį“, - aiškina J. Olekas.

Remdamasis pasauline praktika, socialdemokratas skaičiuoja, kad nekilnojamasis turtas metro trasų prieigose gali brangti maždaug 50 proc.

Vilniaus savivaldybės darbas netenkina

J. Olekas DELFI teigė, jog įstatymo projektu siekia išjudinti procesą ir galų gale apsispręsti – bus Vilniuje metro, ar ne.

„Pati esmė – kad būtų kalbama, diskutuojama. Kad Vilnius galėtų būti kandidatas į metropoliteno atsiradimą. Diskusijos, kuriose man teko dalyvauti, buvo gana prieštaringos. Buvo siūlomi ir greitieji tramvajai, ir kiti dalykai. Bet tas pasibaigdavo, sakyčiau, entuziastų grupelės siūlymas. Mes, grupė Seimo narių, pasitarėme, kad įstatymo pateikimas ir svarstymas būtų papildomas laiptelis apsispręsti, ar mes renkamės (metro – DELFI), ar mes ieškome kitų variantų“, - kalbėjo ministras.

Politikas teigė savo kailiu patiriantis, ką reiškia dabartinė Vilniaus transporto sistema.

„Manau, kad šitas įstatymas nepraeis be Vyriausybės nuomonės, - sakė J. Olekas. - Aš, kaip vilnietis, gyvenantis Vilniaus pakraštyje, matau, kad yra rimta problema, kurią reikėtų spręsti.“

Jei Seimas pritars šiam siūlymui, Metropoliteno įstatymas įsigalioti turėtų jau šių metų kovo 15 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (252)