Sistemą sudaro šviesos diodų žibintai, judesių jutikliai ir žibintus į vieną tinklą apjungiantis bevielis ryšys, kuriuo sistema stebima iš dispečerinės. Kai žibinto prieigose nėra judančių pėsčiųjų, dviratininkų ar automobilių, apšvietimo sistema žibintų šviesas prislopina 80 proc. Gatvėje pasirodžius praeiviui, aplink jį tuoj pat atstatomas įprastinis šviesos intensyvumas.
Tokiu būdu, kai judėjimas tamsioje gatvėje neintensyvus, pavienį automobilį ar pėsčiąjį nulydi jį gaubiantis šviesos „kokonas“, o likusi apšvietimo tinklo dalis veikia minimalių energijos sąnaudų režimu.
Panašias idėjas mėginta realizuoti ir anksčiau. Be to, jau senokai pardavinėjami kiemo ar sodo apšvietimo sistemos su judesių jutikliais – jie žibintą įjungia tuomet, kai kieme kas nors sujuda. Tačiau Delfto universiteto inžinierių išradimas šiuo tuo skiriasi.
Visų pirma, „Intelligente straatverlichting“ praeiviui įžiebia ne tik artimiausią, bet ir kaimyninius žibintus – šie komandą įsijungti bevieliu ryšiu gauna iš artimiausio praeiviui žibinto. Be to, visi žibintai nė akimirkai nėra išjungiami visiškai. Tokiu būdu kiekvieną naktinį praeivį supa vadinamoji „saugioji zona“. Pamačius tokią švytinčią zoną, nesunku tolumoje pastebėti kitą praeivį ar artėjantį automobilį. Be to, sistema nuolat stebima dispečerinėje – nuolatinis monitoringas sudaro galimybes operatyviai pakeisti sugedusius apšvietimo tinklo elementus.
Sistemos autoriai šiuo metu derina ir tobulina savo kūrinį, mėgindami jį išmokyti nereaguoti į naktį gatvėmis šmirinėjančias kates, šunis, ežius ir t. t., taip pat į stipresnio vėjo judinamų medžių šakų judesius. Sistemos išradėjas, Delfto universiteto absolventas Chintanas Shahas mano, jog tokia sistema atsipirktų praėjus 3-5 metams po įsigijimo.
