Taip teigia bendrovė „Sweco Lietuva“, atlikusi geležinkelio vėžės tiesimo projekto vertinimą poveikio gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai aspektais.

„Tarp Panevėžio ir Šiaulių vyko savotiškos rungtynės dėl vėžės. Miestai oponavo vienas kitam, o be reikalo. Šiauliai neturėtų savęs laikyti pralaimėtojais. Kiekvienas regionas turės galimybes optimaliausiai išnaudoti savo potencialą.

Šiauliai galės koncentruoti savo išteklius kita, jiems perspektyvesne kryptimi, t. y. Vakarų koridoriumi, išnaudodami augantį Klaipėdos jūrų uostą. O Panevėžys, per jį nutiesus geležinkelio vėžę, įgis atsvarą tolygios regiono plėtros kontekste“, – „Sekundei“ teigė „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas.

Remdamasi ekspertų vertinimo rezultatais, Vyriausybė jau šį rudenį turėtų apsispręsti dėl dviejų siūlomų linijos tiesimo alternatyvų.

Kad vėžė pakryps Šiaulių link, mažai tikėtina. Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsakymu galimybių studiją rengusi Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“ yra priėjusi prie Panevėžiui palankios išvados. Britų ekspertai europinės geležinkelio linijos tiesimą per Panevėžį, o toliau iki Rygos ir Talino, irgi pavadino realiausia galimybe.

Kita vertus, negalima visiškai atmesti tikimybės, kad nebus paisoma užsienio ir Lietuvos ekspertų išvadų. Matyt, ne be reikalo projekto vertinimo užsakovai – bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ susilaikė nuo bet kokių komentarų.

Bendrovės atstovas spaudai Vidmantas Gudas „Sekundei“ siūlė neeskaluoti šios temos ir nekelti ant kojų lobistų, o palaukti lapkričio, kada turėtų paaiškėti Vyriausybės sprendimas.

„Lietuvos geležinkelio“ planuose, Lietuvos teritorijos bendrajame plane bei Europos Parlamento 2010 metų sprendimo dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros buvo numatyta, kad vėžė turėtų eiti per Šiaulius. Tačiau, žinia, visada galima bendrųjų planų korekcija.

„Sweco Lietuva“ atliktos studijos išvadas, kuriose siūloma vėžę tiesti per Panevėžį, artimiausiu metu paviešins ir lauks atsiliepimų.

Argumentai ir skaičiai

„Rail Baltica“ geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Lietuvos teritorijoje planuojama nutiesti Europinio standarto 1435 mm geležinkelio vėžę. Nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turėtų būti nutiesta nauja 120 km ilgio vėžė.

Nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos buvo nagrinėjamos dvi alternatyvos – rekonstruoti esamą 213 km vėžę ar nutiesti naują 180 km vėže. Pirmuoju atveju vėžė eitų per Šiaulius, antruoju – per Panevėžį.

Planuojama trasa per Aukštaitijos sostinę eitų vakarine miesto dalimi – per pramonės rajoną. Maršrutas bus Pasvalys – Paįstrys – Gegužinė – aplinkkelis – Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ) – aplinkkelis ir už miesto – į rytus nuo Ramygalos.

Kodėl ekspertai sako taip Panevėžiui? T. Varnecko teigimu, vertinant Panevėžio ir Šiaulių alternatyvas gamtinės aplinkos atžvilgiu (paviršinių vandenų, kraštovaizdžio, kultūros paveldo, biologinės įvairovės) akivaizdu, kad tiesiant vėžę per Šiaulius yra pavojus, kad nukentės kultūros paveldo objektai – istorinės geležinkelio stotys su vandens bokštais, kiti statiniai, kurie atsirado būtent dėl geležinkelio.

Vertindami geležinkelio vėžės poveikį socialiniu aspektu, specialistai analizavo įtaką žmonių sveikatai, regiono raidai, atitikimo teritorijų planavimo dokumentams.

Paaiškėjo, kad tiesiant vėžę per Šiaulius neigiamą poveikį (triukšmą, vibraciją) sveikatai pajustų apie 150 tūkstančių žmonių, nes geležinkelis kirstų Šiaulių rajono centrus – eitų ne jų pakraščiu, o per užstatytas teritorijas.

Vėžę tiesiant per Panevėžį, neigiamą poveikį sveikatai gali pajusti 25 tūkstančiai gyventojų, nes bėgiai eitų miesto pakraščiu.

Panevėžio atveju vėžė kirstų 1350, Šiaulių – 2100 sklypų. Tiek jų valstybei reikėtų išpirkti iš gyventojų.

Bendrojo planavimo dokumentuose, kurie atspindi ekonominės regiono raidos perspektyvas, vėžė per Panevėžį, kaip žinoma, nenumatyta. Tačiau, pasak T. Varnecko, tai nereiškia, kad kadaise padaryto neracionalaus sprendimo negalima pakeisti geresniu ir sudaryti Panevėžio regionui alternatyvios raidos galimybių.

Panevėžiui – didelės perspektyvos

„Sweco Lietuva“ projektų direktoriaus teigimu, Panevėžys surinko daugiau pliusų nei Šiauliai vertinant visais trimis aspektais. Tačiau kai kurie ekonominės analizės rezultatai nustebino ir pačius ekspertus.

Paaiškėjo, kad gerokai trumpesnės vėžės per Panevėžį tiesimas kainuos 4,4 milijardo litų, arba 800 milijonų daugiau nei tiesiant geležinkelį per Šiaulius. Jei vėžė eitų per šį miestą, geležinkelio tiesimo darbai per Lietuvos teritoriją kainuotų 3,6 milijardo litų.

Pasak T. Varnecko, Šiaulių kryptimi jau yra optimizuotas vietinės reikšmės kelių tinklas, t. y. jie geležinkelį kirstų jau po esamais viadukais. Tuo metu Panevėžyje reikės statyti viadukus per nereikšmingus keliukus, o tai yra neracionalu, arba reikės tuos keliukus nukreipti kitur.
Tiesiant vėžę Panevėžio linkme reikės statyti ir daugiau tiltų. Visa tai išaugins darbų kainą.
Tačiau analizuojant pajamas, kurios bus gautos įgyvendinus tarptautinį projektą, daugiau pliusų tenka Panevėžiui, nes keleivių, krovinių srautu jis smarkiai lenktų Šiaulius.

Kaip žinoma, geležinkeliu per Panevėžį pasiekti užsienio šalis būtų galima daug greičiau nei jis eitų per Šiaulius.

Iš Varšuvos į Taliną keleivinis traukinys pro Panevėžį važiuotų tik 4 valandas, o pro Šiaulius – 8 valandas. Atitinkamai krovininis traukinys važiuotų 10 valandų ir 13 valandų.

Panevėžys dėl puikios geografinės padėties galėtų tapti strateginiu logistikos centru. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės: tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“, automagistralė Vilnius–Panevėžys.

Kelias Panevėžys–Šiauliai – kaip jungtis su Šiaulių apskritimi ir pajūrio regionu, Klaipėdos uostu.

Merų nuotaikos skirtingos

Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius nuolat pabrėžia europinės vėžės svarbą Panevėžiui ir tvirtina dedąs daug pastangų, kad ji eitų per miestą, t. y. raštais Vyriausybei, ministerijoms, Seimui įrodinėja, kad Panevėžys geresnis pasirinkimas „Rail Baltica“ ruožui nei Šiauliai.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigia, kad nėra nei už, nei prieš, kad vėžė eitų per Panevėžį.

„Nežinau, kodėl kai kurių žiniasklaidos priemonių esu vaizduojamas kaip didžiausias skeptikas ir trumparegis. Kol nematau projekto, negaliu pasakyti, kuris vėžės maršrutas geresnis. Man rūpi ne tik ekonominis efektas, kurį vėžė duos Panevėžio regionui, bet ir tai, kaip geležinkelis atsilieps rajono žmonių gyvenimui, infrastruktūrai, ar jie nepatirs žalos“, – kalbėjo rajono galva.
Pasak P. Žagunio, tik išanalizavęs visus apsektus jis susidarys konkrečią nuomonę dėl vėžės tiesimo per Panevėžį.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas tiesiai šviesiai sako, kad nepritaria tam, kad geležinkelio vėžė būtų tiesiama per Panevėžį, nes ji palies Pasvalio rajoną.

„Žiūrint globaliai, projektas Lietuvai reikalingas ir naudingas. Tačiau konkrečiai dėl naudos mūsų rajonui labai abejoju“, – sakė jis.

P. Gegužinsko teigimu, reikia įvertinti tai, kad Pasvalio rajonas yra aktyvi karstinė zona, o geležinkelio linija kirs magistralinio aukšto slėgio dujotiekį, eis per tankiausiai apgyvendintas Pasvalio rajono vietas, žemdirbiai gali netekti nemažai derlingos žemės.
Merui neramu ir dėl to, kad per miestelius ir kaimus važiuojantys traukiniai kels triukšmą, padidės užterštumas.

G. Gegužinskas irgi pasigenda išsamios informacijos apie „Rail Baltica“.