Jau beveik dvidešimt metų vadovaujantis pigių skrydžių bendrovės vadovas į Lietuvą atvyko pranešti apie tris naujus skrydžius, kurie bus vykdomi iš Kauno oro uosto – Kaljarį (Sardinija), Trapanę (Sicilija), Oslą (Norvegija). Iš viso vasarą iš Kauno „Ryanair“ skris 18 krypčių.
M. O'Leary juokavo, kad už naujus skrydžius Kauno oro uostui nereikėjo jam mokėti. „Tiksliau, „Ryanair“ juos vaišino alumi“, - šmaikštavo airis.
„Žinau, kad pernai buvo nerimauta, kai „Ryanair“ perkėlė kelis skrydžius į Vilnių, kad Kauno bazė bus uždaryta. Šiandien mūsų žinia demonstruoja mūsų ištikimybę Kaunui. Ir tikimės, kad mes augsime toliau ir Vilniuje, ir Kaune“, - kalbėjo M. O'Leary.
Taip pat skrydžių bendrovės vadovas pabrėžė, kad susitarta susitikti oro uosto ir „Ryanair“ komandoms ir aptarti naujas skrydžių kryptis šių metų žiemai ir kitų metų vasarai. Be to, Kauno oro uoste atidarytas „Ryanair“ orlaivių technikos priežiūros angaras, kuris, pasak vadovo, rodo apie „Ryanair“ tolimesnius planus mieste.
M. O'Learly: „Wizzair“ brangių skrydžių bendrovė
- Praėjusią vasarą „Ryanair“ perkėlė savo penkis skrydžius iš Kauno į Vilnių. Tuo metu Kauno meras prasitarė įtariantis, kad šis žingsnis nebuvo žengtas be Susisiekimo ministerijos įtakos. Tai visgi kokia tikroji priežastis?
- Kai mes pradėjome skraidyti Lietuvoje 2005 m., leidomės tik Kaune. Tuo metu Vilnius mūsų nenorėjo įsileisti. Jie bijojo, kokią įtaką mūsų bendrovė gali padaryti oro uostui, Vilniuje veikiančioms kitoms oro linijoms. Manau, kad „Ryanair“ iš Kauno nesitraukė, tiesiog Vilnius pamatė, kiek Kaunui „Ryanair“ atnešė naudos.
Mes pastebėjome, kad didelė dalis keleivių, kurie skraidė iš Kauno, visgi paskui važiuodavo į Vilnių. Jie tik naudojosi „Ryanair“ Kaune, nes siūlome pigius skrydžius. Kas nutiko? Vilnius panorėjo tokio srauto keleivių kaip Kaunas, todėl sutarėme su Vilniaus oro uostu.
- „Ryanair“ skrydžiuose iš Vilniaus skrenda pakankamai daug Baltarusijos piliečių? Ar baltarusiai yra jūsų tikslinė auditorija?
- Iš tiesų nelabai. Mes neturime tikslinės auditorijos – mes neskirstome jaunų, senų, turtingų. Mes tiesiog pasiūlome skrydžius ir bandome pasiekti visus.
Kadangi mes vykdome pakankamai daug skrydžių iš Lietuvos, mes turime pasirūpinti, kad būtų pilni ne tik atskrendantys lėktuvai, bet ir išskrendantys. Mes žinome, kad yra Rusijos ar Baltarusijos piliečių, kurie naudojasi „Ryanair“, kad skristų į Italiją ar Ispaniją, bet kartu mes žinome, kad yra Skandinavijos piliečių, kurie atkeliauja ir čia, nes turi tradicijas lankyti Baltijos šalis.
- Ar planuojate plėstis į Rytus, pavyzdžiui, Rusiją?
- Mes negalvojame apie tai. Esame kalbėję su Ukrainos, Turkijos oro uostais, bet tai nėra mūsų pagrindinis prioritetas.
- Vilniuje gana sėkmingai su „Ryanair“ konkuruoja „Wizzair“. Kokia Jūsų nuomonė apie šią oro linijų bendrovę?
- Jie - tik dar viena brangių skrydžių bendrovė. Mes konkuruojame su „Air Baltic“, konkuruojame su „Wizzair“, bet mes vis vien siūlome pigesnius bilietus.
Manau, kad apie konkurenciją tarp „Ryanair“ ir „Wizzair“ yra daugiau šnekama, negu ji iš tiesų egzistuoja. „Wizzair“ yra gera kompanija, jie ieško tų krypčių, kur mes neskraidome. Bet jei pažiūrėtumėte visus „Wizzair“ skrydžius, atrodo, kad jie vengia tų vietų, kur yra „Ryanair“.
- Ar žadate „Wizzair“ pavyzdžiu sumažinti nemokamai įsinešamo į lėktuvą bagažo dydį?
- Ne, mes to neplanuojame. Ką mes darome paskutinius penkerius metus, mes skatiname keleivius turėti kuo mažiau registruoto bagažo, todėl leidžiame neštis didelius, 10 kg svorio lagaminus.
- Lietuviams ir latviams vis dar galioja draudimas nusipirkti bilietus anksčiau nei trys dienos iki skrydžio. Ar žadate atsisakyti šio suvaržymo?
- Ne. Mes turėjome daugybę apgavysčių, mokant su kreditinėmis kortelėmis – ir ne tik su lietuviais, bet ir kitais europiečiais. Kadangi 97 proc. mūsų keleivių perka bilietus anksčiau nei trys dienos prieš skrydį, tai liečia tik mažą dalį žmonių.
- „Ryanair“ siūlo skrydžius 28 šalyse. Kaip apibūdintumėte Lietuvos valdžios pastangas pritraukti daugiau skrydžių palyginus su kitomis šalimis?
- Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių, politika yra sudėtinga. Ką mes bandome daryti, bandome įtikinti valdžias, kad reikia mažinti pasiekiamumo kainą turizmui, nes turizmas labai greitai gali stimuliuoti naujų darbo vietų kūrimą. Bet dažnai susiduriame su tuo, kad valdžios teigia, kad turi mažai pinigų ir jų reikia gauti apmokestinant labiau turistus ar pakeliant oro uosto mokesčius.
- Kol kas dar nesiūlote skrydžių iš Palangos oro uosto. Ar svarstote apie tokią galimybę?
- Mes galvotume, bet ne šiais metais. Šiai vasarai visi skrydžių planai jau yra užbaigti. Kalbėjome su Palangos oro uostu, vyksta diskusijos, bet kol kas konkrečių skrydžių neturime.
Viešieji ryšiai ar charakteris?
„Ryanair“ vadovas daug kritikos yra susilaukęs dėl savo storžieviškumo ir nepagarbos ne tik klientams, bet ir visiems, kas turi įtakos jo vadovaujamam verslui. Tačiau Lietuvoje „tikrąjį“ charakterį oro bendrovės vadovas nuslėpė. Žinoma, iki šiol diskutuojama, ar jo skandalingi pareiškimai nėra vien viešųjų ryšių akcija.
Rašytojas Paulas Kilduffas surinko „geriausias“ pigių oro skrydžių bendrovės vadovo citatas ir išleido knygą „Lėktuvas kalba: Michaelio O'Leary įgimtas protas ir išmintis“.
Štai keletas airio citatų:
Apie keleivius, kurie pamiršta išsispausdinti lėktuvo bilietus: „Mes manome, kad jie turi mokėti 60 eurų už tai, kad yra kvaili“.
Apie pinigų grąžinimą: „Jūs negausite pinigų, taigi atsi....te. Mums nereikia jūsų raudojimų. Kurios dalies 'negrąžinama“ jūs nesuprantate?“
Apie klientų aptarnavimą: „Žmonės sako, kad klientas visada teisus, bet žinot ką – taip nėra. Kartais jie yra neteisūs, todėl tai turi būti pasakyta“.
Apie viršsvorį turinčius keleivius: „Niekas nenori sėdėti šalia labai storo ...... lėktuve. Mes buvome nuoširdžiai nustebę, koks didelis klientų skaičius nori ne tik jiems padidinti mokesčius, bet ir kankinti juos“.
Apie „Ryanair“ keleivius: „Ar mes skraidiname turtingus žmones? Taip, aš šiandien ryte vienu lėktuvu skridau ir aš labai turtingas“.
Apie darbuotojus: „Verslo vadybos magistrą baigusieji sako, kad mano personalas yra mano svarbiausias turtas. Nesąmonė. Darbuotojai dažniausiai yra didžiausios tavo išlaidos. Mes visi įdarbiname tinginių, kuriems reikia spyrio į nugarą, bet niekas sau to nepripažįsta“.
