Bendromis jėgomis verslininkai ir mokslininkai tikisi sukurti elektroautobusus, kuriais susivilios viešojo susisiekimo paslaugas teikiančios privačios ir savivaldybių įmonės.

Bendrovės „Vėjų projektai“ valdybos pirmininkas Alvydas Naujėkas teigė, kad apie galimybes tradicinius autobusus keisti į elektra varomus autobusus jau apkalbėta su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų atstovais. „Atsiradus patikimai technikai, jie išsakė norintys keisti transporto priemones“, - teigė jis.

A. Naujėkas tvirtino, kad tobulėjančios technologijos elektroautobusus pigina ir kainos artėja prie hibridinių autobusų kainų. „Suskaičiavus tarnavimo laikotarpį, jos gaunasi praktiškai dvigubai pigiau nei varomi dyzelinu“, - įsitikinęs A. Naujėkas.

Pasak pašnekovo prototipinis autobusas jau pradėtas rinkti ir turėtų pasirodyti kitų metų kovo mėnesį. „O pirmus 50 autobusų ruošiamės pateikti 2014 m. viduryje”, - pridėjo jis.

Kiek konkrečiai kainuos tokie autobusai, „Vėjo projektų“ vadovas atsakyti negalėjo, nes kol kas šių transporto priemonių savikaina dar tik skaičiuojama.

Bus varomi elektra iš vėjo

Prie projekto prisidėjęs Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius prof. dr. Rimantas Didžiokas DELFI sakė, kad taip pat jau turėjo pirmuosius susitikimus su Klaipėdos savivaldybės atstovais dėl naujo tipo autobusų. „Mes norėjome sužinoti, kokia yra Klaipėdos savivaldybės pozicija, kaip jie žiūrėtų, jei būtų tokia galimybė – įdiegti elektrinį transportą viešoms paslaugoms. Iš pokalbių supratau, kad savivaldybė yra atvira svarstyti tokią galimybę“, - sakė jis.

Klaipėdos universiteto specialistai prisidėjo kurdami elektromechaninės pavaros prototipą. Profesorius tikisi, kad pirmieji elektra varomi autobusai bus išbandyti Klaipėdoje, nes elektra šioms transporto priemonėms bus gaminama iš vėjo jėgainių, o uostas turi puikų potencialą išnaudoti šią gamtos jėgą.

Netinkamas vairavimas augina kaštus

Kaip pastebi specialistai netinkamas vairavimo stilius gali pareikalauti kuro sąnaudų lyg transporto priemonei važiuojant į kalną. Todėl net naudojant elektrinius autobusus kaštų efektyvumui privalus teisingas vairavimas.

KTU mokslininkai šiemet ištyrė transporto energijos sąnaudas. Pastebėta, kad didžiausią įtaką miesto transporto energijos sąnaudoms turi transporto priemonės techninė būklė, vairavimo stilius (lėtėjimų ir įsibėgėjimų skaičius) ir geografija (įkalnių ir nuokalnių skaičius).

KTU mokslininkai pabrėžia, kad priklausomai nuo važiavimo stiliaus ir techninės būklės, transporto priemonės energijos sąnaudos gali skirtis iki keturių kartų. Apskaičiuota, kad Kaune važinėjantys „Solaris“ autobusai vidutiniškai sunaudoja 0,34 kWh/km energijos, Kauno „Karosa“ autobusai – 1,10 kWh/km, o Vilniaus autobusai – 1,26 kWh/km.

Universitetas taip pat atliko eksperimentą, kuris parodė, kad pagal balandžio mėnesio kuro kainas ir elektros tarifus, elektra varomos transporto priemonės nuvažiuoto kilometro kaina yra keturis kartus mažesnė (A95 benzinas – 0,58 Lt/km, dyzelis – 0,35 Lt/km, elektra – 0,14 Lt/km).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (113)