Vaikinas kilęs iš Rietavo, o į Klaipėdą jį atviliojo aistra muzikai. Nepavykus susirasti darbo pagal specialybę, jam teko greitai rasti pragyvenimo šaltinį. „Tai jokia specialybė, tiesiog važinėji ir tiek. Darbo skelbimą, ieškantį taksi vairuotojų, radau laikraštyje. Patiko tai, kad įdarbinama labai greitai. Tereikia turėti trijų metų vairavimo stažą“, - tikrąsias šio darbo pasirinkimo priežastis atskleidė G. Meškauskas.
- Kaip atrodė pirmoji Jūsų darbo diena?
- Atsimenu, kad pirmą kartą buvo baisu. Juk nors ir gyvenau Klaipėdoje, visų miesto kelių ir gatvių, nežinojau. Turėjau žemėlapį, juo vadovaudamasis surasdavau žmogų, kuris išsikvietė mašiną. Vėliau, jei nežinodavau, kur tiksliai yra jo reikalaujama nuvežti vieta, o ir pats klientas nepadėdavo, tekdavo vėl naudotis žemėlapiu arba per raciją susisiekti su vyresniais kolegomis. Navigacijos taksi automobiliuose nėra, nebent pats vairuotojas savo lėšomis ją nusiperka. Naudoti neuždrausta, bet ja besinaudojantys vėliau prasčiau atsimena kelius. Aš geriau jau dvi savaites pasikankinau, bet dabar Klaipėdą puikiai pažįstu.
- O kaip sekėsi bendrauti su žmonėmis?
- Pirmą mėnesį – sunkiai. Praktiškai visą mėnesį, kol išmokau pažinti žmones, suprasti, kurie atrodo įtartinai, būdavo, kad daug žmonių pabėga nesusimokėję, tiesiog iššoka iš važiuojančios mašinos, man dar nespėjus sustoti. Naktį tamsoje gi nepagausi, o kur dar sustoti, užrakinti mašiną... Aišku, jeigu žmogus vienas, dar galima vytis, bet jei daugiau, tai gali smarkiai nukentėti. Turiu kontroliuoti situaciją, kitaip pinigus teks atiduoti iš savo kišenės.
Dabar suprantu, kad svarbiausia, mokėti šnekėti. Nėra nustatyta, ką tokiu atveju turi sakyti, pas dispečerę žmogaus vežti irgi negaliu. Tokius problemiškus žmones esu vežęs ir į policiją. Bet taip tik pagąsdinu. Policija jiems nieko negali padaryti, man tektų rašyti pareiškimą, vėliau bylinėtis, ilgas procesas. Kam to reikia? Dažnai užtenka vien sustoti prie Policijos komisariato durų.
- Pažinus žmones, išmokus su jais bendrauti, matyt, ir arbatpinigiai didesni?
- Tai aišku. Įsėdus reikia kalbinti žmogų. Už tylėjimą niekas pinigų neduoda. Aišku, jei klientas tyli, tai neprievartauju jo, bet dažnai kalbos kyla kažkaip savaime. Girti žmonės dažniausiai pasakoja apie gyvenimą, savo bėdas, politiką. Esu daug ko išklausęs ir daug ką girdėjęs. Stengiuosi to neatsiminti, tiesiog dirbu savo darbą ir nesureikšminu to, ką išgirstu.
- Kiek arbatpinigių daugiausiai yra tekę gauti?
- Vienos kelionės metu – beveik 200 Lt. Ne suma įspūdingiausia, o situacija. Pavežiau už 5 litus, o žmogus davė 200 Lt. Tiesiog reikia mokėti šnekėti. Turbūt todėl daugiausiai arbatpinigių gauna jauni taksistai, jie daugiau bendrauja, ypač jei įsėda jaunos merginos. Vyresni darbuotojai dažnai naktimis jau būna pavargę, tad ir kalbos nesiriša. Tą kartą irgi padėjo bendravimas – girtam žmogui „užlipau“ ant sąžinės. Jis iš viso nenorėjo sumokėti, bet man pradėjus kalbėti, labai susigėdo ir sumokėjo daug daugiau.
- Kiek daugiausiai arbatpinigių gauna taksistai?
- Nesu girdėjęs, kad kas gautų daugiau nei 200 – 250 Lt už vieną kelionę.
Kiek esu pastebėjęs, tai dažnai žmonės važinėja su brangesnėmis firmomis ir tiesiog yra įpratę, važiuodami nuo vieno taško iki kito, duoti tam tikrą sumą pinigų. Mūsų įkainiai yra vieni iš mažiausių Klaipėdoje – kilometro kaina 1,47 Lt., įsėdimo 0,97 Lt, tad taip vairuotojai išlošia daugiau arbatpinigių.
- Kokios dienos ir stovėjimo vietos yra pelningiausios Klaipėdoms taksistams?
- Geriausios dienos yra savaitgaliai, kurie prasideda nuo ketvirtadienio, kuomet nemokamai klubuose švenčia studentai, ir įvairios šventės. Daugiausiai iškvietimų gauname nuo 22 val. iki ryto, kokios 5 valandos.
Ne visur galima su taksi stovėti. Kitos firmos yra pasidariusios sutartis su tam tikrais klubais ir jų mašinos ten stovi. Jei privažiuoji, skersai į tave žiūri. Jie turi pilną teisę tave nuvaryti šalin. Aišku, būna, kad rizikuoji ir privažiuoji. Dirbti šalia populiarių naktinių klubų labai apsimoka.
- O ar dirbti taksistu finansiškai naudinga?
- Taksistų darbas nėra pelningas. Dideli mokesčiai, kuras brangus. Su transportu iš viso Lietuvoje yra liūdna. Geriausiai verčiasi tie taksi vairuotojai, kurie turi privačių klientų. Būna taip, kad paveži, duodi vizitinę su savo privačiu numeriu, ir siūlai kitą kartą skambinti nurodytu numeriu. Aišku, kai važinėji su firmine mašina, kitokių įkainių taikyti negali. Bet užtat užsakymų daugiau gaunu, arbatpinigiai geresni. Dabar jau turbūt nebesuskaičiuočiau savo privačių klientų. Būna, kad vieną vakarą tau daug kartų skambina asmeniškai, kitą vakarą – mažai. Tik būna, kad tenka tų pasiūlymų atsisakyti, nes pirmenybė teikiama iš firmos gautiems užsakymams. Jų atsisakyti galima, tik jei kažkas tave „pridengia“ ir nuvažiuoja į iškvietimo vietą.
- O jei nejungiant taksometro?
- Tada slepi mokesčius. Privaloma įjungti taksometrą. Beveik kasdien mus tikrina kontrolė, kad neatpažintumėme, siunčia samdytus žmonės. Jo nejungiame nebent tada, kai į užmiesčius važiuojame, nes yra nustatytos kainos. Jeigu įjungtum taksometrą, tiesiog „išeitum į minusą“. Pavyzdžiui, kelionės iki Vilniaus kaina, nustatyta firmoje, yra dvigubai mažesnė nei išeitų iš tiesų. Šiaip kelionė iki Vilniaus kainuoja maždaug 450 Lt. Net iš Palangos oro uosto iki Vilniaus norintys važiuoti keleiviai užsisako mūsų taksi, taip dvigubai pigiau nei lipti į vietinį taksi automobilį, stovinti Palangoje. Į Palangą važiuojame už 45-50 Lt.
- Tai nejaugi šiais laikais taksistai visai nesukčiauja?
- Visada yra tokių klientų, kurie nepažįsta miesto (šypteli Gintautas – DELFI pastaba). Pavyzdžiui, vežant užsieniečius galima pasukti pro tolimesnį kelią, ilgais vingiais, stengtis pakliūti į kamštį. Viskas priklauso nuo vairuotojo sąžiningumo.
- O kuo skiriasi darbas žiemos ir vasaros metu?
- Aišku, žiemą avarijų tikimybė didesnė, yra slidu. Per praėjusius metus turėjau 4 eismo įvykius. Šį sezoną, nuo vasaros, avarijų dar nebuvo. Bet rizikuoti verta, kuomet labai slidu, šalta ir daug sniego, žmonės dažniausiai mašinas palieka namuose ir renkasi taksi. Nors vasarą, aišku, uždirbame kokiais 20-30% daugiau.
- Ketinate ir ateityje dirbti taksi vairuotoju?
- Visą gyvenimą taksi vairuotoju tikrai nedirbsiu. Tai nėra toks jau pelningas darbas. Jau nuo 16-kos metų vasarų metu važiuoju dirbti į Norvegiją, ten mokami neblogi pinigai, nors darbas fiziškai sunkus. Tačiau Lietuvoje jau dabar bandau kažkaip verstis pats. Esu nupirkęs kelias mašinas, jei pavyks susitvarkyti visus dokumentus ir prasimušti rinkoje, vėliau nebevairuosiu, o tiesiog vadovausiu taksi mašinoms. Įmonės steigti neketinu, tiesiog pirksiu laiką iš firmos eterio ir leisiu savas mašinas.
Jei verslas pasiseks, galbūt ateityje turėsiu didelį butą, kuriame stovės fortepijonas.
