Iki praėjusios savaitės S. Binyaras Vilniuje dirbo vienas, dabar jam jau padeda dar trys darbuotojai. Tačiau vienišas Lietuvoje turkas nesijaučia: į sostinę su juo kartu atvyko žmona, su kuria gegužės pabaigoje susilaukė vaiko, o ir su Lietuvoje gyvenančiais turkais S. Binyaras neatsisako pabendrauti.
„Jaučiuosi, kad darbo perkėlimas į Lietuvą buvo ne tik karjeros pakilimas, bet ir gyvenimo kokybės pagerinimas. Gal per penkiolika metų Didžiojoje Britanijoje pavargau nuo jos. Bet ir maistas čia geresnis, žmonės draugiškesni“, - vardijo pašnekovas.
Didžiojoje Britanijoje vietoj gydytojo renkasi vaistininką
Giria turkas ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Į Lietuvą vyras atvyko, kai žmona jau laukėsi. Pora ilgai svarstė, kur gimdyti.
„Pakalbėjusi su gydytojais mano žmona apsisprendė gimdyti čia. Lietuvoje gydytojai žino, ką daro. To nejauti Didžiojoje Britanijoje. Ten bet kokiu klausimu tau išrašo paracetamolį, todėl daug užsieniečių ten išvis neina pas gydytojus, o keliauja tiesiai į vaistines ir perka paracetamolį. Čia gydytojai iš tiesų konsultuoja, tikrai gydo. Sveikatos klausimu jaučiamės Lietuvoje saugiau“, - pasakojo „Turkish Airlines“ vadovas Lietuvoje.
Nors geram maistui ir sveikatos apsaugos sistemai pašnekovas pagyrų negailėjo, vis dėlto jis pripažįsta, kad ne viskas čia tobula.
„Kai žiūri į pasaulio žemėlapį, žinai, kad kainos D. Britanijoje, Prancūzijoje yra didelės, bet, kai matai Lietuvą, galvoji, kad čia kainos tikrai mažesnės. To tikrai nejaučiu. Maistas geruose restoranuose kainuoja tiek pat kiek Anglijoje. Drabužiai, net su didžiausiomis nuolaidomis, kainuoja tiek, kiek normaliai D. Britanijoje“, - kalbėjo S. Binyaras.
Iš Turkijos vešis kostiumą, kaklaraištį ir marškinius
Taip pat, turko nuomone, nepakankamas ir aprangos pasirinkimas Lietuvoje.
„Skrisiu į Stambulą ir pirmas dalykas apie ką galvoju, kad pirksiu kostiumą, kaklaraištį ir marškinių, nes čia nėra didelio pasirinkimo. Suprantu, kad Turkijos ar Britanijos rinkos yra didesnės, bet tikrai vyliausi, kad pasirinkimas čia bus pakankamas ir kainos mažesnės nei yra“, - savo nuomone dalijosi turkas.
Nors pašnekovas teigė, kad lietuviai pakankamai draugiški, visgi jam trūksta šypsenų žmonių veiduose, prie kurių priprato Britanijoje. Ypač jų pasigenda viešajame sektoriuje.
„Jauti, kad dar yra sovietinės kultūros palikimo“, - pridėjo jis.
Kalbėdamas apie klimatą Lietuvoje, S. Binyaras tik džiaugėsi: „Visi galvoja, kad Turkija karšta šalis, bet mes ir turime šaltų žiemų, ypač rytų ir vidurinėje Turkijoje. Bet Lietuvoje maža drėgmė, todėl šaltis taip nesijaučia, o ir smagu, kad žinote, jog turėsite vasaras kasmet, ne taip, kaip D. Britanijoje“.
Turkas pastebėjo, kad Lietuva labai gerai pasiruošusi žiemoms. „Oro uosto darbuotojai mane patikino, kad uostas buvo uždarytas tik vieną kartą savo istorijoje – kai atvyko JAV prezidentas“, - teigė jis.
Mato didžiulį potencialą verslui vystyti
„Lėktuvas, kuriuo dabar yra skraidoma į Stambulą per Taliną, yra per mažas. Vadovybės prašome didesnio lėktuvo. Reikėtų bent apie 30 vietų didesnio“, - sakė jis.
Taip pat S. Binyaras teigė kovojantis, kad Vilnius turėtų tiesioginį skrydį į Turkiją, o ne per Taliną.
„Mano tikslas, kad 2015 m. turėtume kasdieninį skrydį į Turkiją“, - išsikėlė sau tikslą pašnekovas.
Turkas mato didelį potencialą ir skrydžių kryptims plėtoti.
„Lietuvoje potencialas skrydžiams į Turkiją yra didesnis nei manė mūsų rinkų tyrėjai. Skrydžių statistikoje, kurią analizuoja oro bendrovės, nekreipiamas dėmesys į poilsinių kelionių skrydžius, tačiau teko girdėti, kad pernai metais Turkija buvo populiariausia kryptis tarp keliautojų“, - kalbėjo jis.
Vis dėlto „Turkish Airlines“ kompanijoje kol kas konkrečių planų pradėti iš Vilniaus skrydžius į kitus Turkijos miestus nėra, tačiau S. Binyaras žada įkalbėti vadovybę pradėti skraidyti į Antaliją.
„Jau turiu užklausų dėl tiesioginių skrydžių ir iš kelių Lietuvos kelionių organizatorių“, - kalbėjo pašnekovas.
Turkas taip pat nesutinka su mintimi, kad Lietuva ir jos gyventojų perkamoji galia tinka tik pigių oro skrydžių bendrovėms. „Jei būtų tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Niujorką, žmonės mokėtų ir daugiau, tik kad šį miestą pasiektų iškart“, - įsitikinęs jis.
Pasak S. Binyaro, „Turkish Airlines“ statistiniai duomenys rodo, kad lietuviai jungiamaisiais skrydžiais aktyviai keliauja po visą pasaulį – Šanchajų, Pekiną, Niujorką, Los Andželą, Atėnus, Tbilisį, Baku ir pan.
Lietuva įdomi ir patiems turkams
Pašnekovas taip pat tiki, kad ir turkams Lietuva visai įdomi – ypač daug keliaujančiai jaunai kartai ir turtingiems šalies gyventojams. Tačiau yra viena bėda.
„Turime (turkai - DELFI) problemų dėl vizos išdavimo. Tai užtrunka ilgiau nei žmonės tikisi, todėl dažnai jie renkasi kitas šalis, kur lengviau gauti vizas arba jų nereikia. Iki liepos mėnesio turkai mielai keliavo į Kroatiją. Taip pat renkasi Makedoniją, Bosniją, Serbiją, nes ten nereikia vizų. O štai ir Kroatijoje, ir Ispanijoje gauti vizą galima lengviau ir greičiau nei Lietuvoje“, - įžvalgomis dalijosi „Turkish Airlines“ vadovas Lietuvoje.
Iš liberalios ekonomikos – į konservatyvią
Vis dėlto pašnekovas teigia, kad turkai užsispyrę ir pasiekia to, ko nori, nors iš pradžių gali būti ir sunku. Tas pats principas galioja ir kalbant apie turkus, kurie nori Lietuvoje pradėti savo verslą.
S. Binyaras teigė, jog stengiasi kuo daugiau pabendrauti su čia gyvenančiais ar verslą norinčiais kurti turkais.
„Visi sako, kad čia labai daug verslo galimybių, bet biurokratija yra vienas iš didžiausių iššūkių. Sunkumai sutinkami ir tokiuose reikaluose kaip bankinis sektorius: negaliu išsiimti pinigų su savo britiškomis teisėmis. Gal aš labai pripratau prie Britanijos sistemos, bet jaučiuosi kaip iš liberalios ekonomikos patekęs į konservatyvią“, - kalbėjo jis.
Keistoka turkui pasirodė ir emigracijos registracija. Jį stebino tai, kad tarnybai neužteko parodyti galiojančios nuomos sutarties, o reikėjo rūpintis ir notaro patvirtintu būsto savininko patvirtinimu, kad turkas gali adresą naudoti kaip savo gyvenamosios vietos.
