Savivaldybės pranešime spaudai išsakytas argumentas, kad „pakeitimai nustatomi siekiant pagerinti dviračių eismo infrastruktūrą Neries upės pakrantėje“, nepakankamas šia gatve centro link važinėjusiems sostinės gyventojams.

Praėjus savaitei po šio sprendimo, DELFI žurnalistai apsilankė Sluškų gatvėje. Tiek kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai aiškiai nurodo, kad eismas minėta gatvės atkarpa vyksta tik viena puse ir tik vietos gyventojams, o dviračių takas atskirtas ne tik ištisine juosta, bet ir oranžiniais stulpeliais.

Deja, savaitė nebuvo pakankamas laikas vilniečiams susigyventi su pakeitimais. Kol fotoaparatas fiksavo naujus ženklus, priešpriešiniu eismu nepaisydami ženklų pravažiavo du automobiliai.
Pasimetę pasirodė ir kai kurie dviratininkai. Viena moteris ramiai sau mynė automobiliams skirta eismo juosta, nors puikiai galėjo pasinaudoti kairėje kelio pusėje esančia dviračių juosta.

Vilnietis: panaikino vienintelį išsigelbėjimą nuo rytinių spūsčių

Dėl eismo sąlygų pakeitimų DELFI sulaukė keleto sunerimusių skaitytojų laiškų.
Eismo sąlygų pasikeitimu nepatenkintas vilnietis rašė tikintis, kad pakeitimai Sluškų gatvėje sudarys didesnes spūstis Antakalnio gatvėje.

„Tie, kas gyvena Antakalnyje, neišvengiamai važinėja pagrindine šio rajono gatvių arterija – Antakalnio gatve. Natūralu, kad rytais ir vakarais ši gatvė būna sausakimša, todėl ne vienas antakalnietis ties Šilo tiltu nusuka į lygiagrečias pagrindinei gatvei palei Nerį einančias P. Vileišio ir Sluškų gatves. Tai bene vienintelis išsigelbėjimas nuo rytinių spūsčių, todėl įsivaizduokite mano erzelį ir pyktį, kai vieną rytą randu šią gatvę uždarytą“, - skundėsi skaitytojas.

Sostinės gyventojas taip pat abejoja Vilniaus miesto savivaldybės paaiškinimu, kad pakeitimai tikrai pagerins dviratininkų situaciją: „Vargu, ar tie 20 metrų, paskirtų jiems, nors kiek palengvins kelią. Manau, neabejotinai tie keliasdešimt metrų bent dvigubai padidins spūstis, susidarančias ties transporto žiedu, esančiu prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios“.

Dviračių takus „tiesia“ vairuotojų sąskaita

Su DELFI susisiekęs skaitytojas netgi įtaria, kad eismo pakeitimo sprendimai galėjo būti nulemti „kažkieno gyvenančio tuose išskirtiniuose metruose ir turinčiam tinkamų ryšių tokiems sprendimams“.

Savo nerimą dėl pakeitimų išsakė ir skaitytojas Aurimas, kurio nuomone savivaldybė neatsižvelgia į bendrą transporto infrastruktūrą ir gyventojų interesus.

„Dėl to (pakeitimo – DELFI) jau dabar rytais prie pagrindinio Antakalnio žiedo susidaro didžiulės automobilių spūstys, kurių anksčiau nebūdavo. Tikėtina, kad pasibaigus atostogų metui ir šaltuoju metų laiku, kai dviračiais niekas nevažinės, jos bus katastrofiškai didelės“, - prognozuoja vyras.

Skaitytojas kaltina savivaldybę, kad ši „pasitvirtinusi dviračių takų plėtros programą, ją bando įgyvendinti nekompetentingai. Vietoj to, kad iš tiesų nutiestų naujus takus dviratininkams, juos tiesia automobilių kelių sąskaitą“.

Važiuodavo gyventojams per kojas

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas sveikino sprendimą, sudrausminti spūstis norinčius išvengti vairuotojus ribojant eismą Sluškų g. ir P. Vileišio g.

Pasak jo, jam pačiam yra tekę automobiliu važinėti šia gatvele.

„Kai supratau, kuo tai gresia aplinkiniams, kai padarė gyvenamąją zoną, tai nutariau, kad geriau važiuosiu kitomis gatvėmis, geriau pastovėsiu ilgiau, bet nevažiuosiu žmonėms per kojas“, - teigė jis.

Pašnekovas taip pat teigė manantis, kad eismo pakeitimas buvo daugiau skirtas ne dviratininkams, o pėstiesiems, nes toje vietoje nėra šaligatvių.

„Mintis yra teisinga. Iš viso tą kelią reikia uždaryti, o ne tai kad vienpusį padaryti“, - pridėjo jis.
Pasak E. Kriščiūno, Sluškų ir Vileišio g. niekada ir nebuvo skirtos automobiliams, pagal kategoriją – tai kelias, skirtas toje zonoje gyvenantiems vilniečiams privažiuoti prie namų.

„Jokiu būdu ne tam, kad aplenkinėtų spūstis, - sakė jis. - Automobiliai ten kėlė pavojų, nes žmonės stumdė vežimėlius, vaikai ėjo“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (644)