„Problemos yra tikrai labai senos, tai nėra 2010, 2011 ar 2012 m. problemos”, - sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.
Pasak jo, anksčiau problemos Ūkio banke buvo ne tokios didelės, tačiau 2011 m. jų padaugėjo, nors Lietuvos bankas ir „Deloitte Lietuva“ bendradarbiavo – susitikimas tarp institucijų įvyko 2012 m.
Tačiau “Deloitte Lietuva“ vadovas Saulius Bakas dėstė, jog susitikimo su Lietuvos banku metu buvo apsikeista informacija, tačiau ji nebuvo tokia reikšminga, kad audito bendrovė pakeistų savo išvadą.
„Mūsų manymu, 2011 m. finansinė atskaitomybė atitinka tuo metu egzistavusią situaciją“, - teigė S.Bakas.
V.Valvonis į tokį teiginį replikavo, ar auditorių pareiga nėra vertinti bankui įkeistą turtą ir išduotas paskolas, nors tai yra numatyta auditoriams keliamuose reikalavimuose.
Tačiau, anot S.Bako, bendrovė turėjo pastabų dėl Ūkio banko situacijos 2012 m., t.y. dėl jo turimo turto verčių sumažėjimo. Kadangi praėjusių metų auditas nėra baigtas, detaliau įmonė situacijos nekomentavo.
Šimtai milijonų litų neatitikimas
„Paskolų vertė buvo reikšmingai kitokia, negu buvo skelbiama paties (Ūkio – DELFI) banko“, - sakė V.Valvonis.
Anot jo, Ūkio banko išduotų paskolų neatitikimai siekė „šimtus milijonų litų“.
Tačiau S.Bakas teigė, kad Lietuvos banko įstatyme numatyta, kad auditoriams turi būti suteikiama inspektavimo ataskaita, jei tai yra būtina. Vėliau auditoriams paprašius Ūkio banko inspektavimo ataskaitos, buvo paaiškinta, kad dėl tam tikrų priežasčių ji negali būti suteikta.
Paklausti, kodėl įmonė „Deloitte Lietuva“ 2012 m. nebaigė Ūkio banko audito, S. Bakas paaiškino, jog informavus apie Lietuvos banko sprendimą darbuotojai turėjo palikti patalpas, o laikinasis Ūkio banko administratorius išreiškė nuomonę, jog nėra reikalo tęsti nepriklausomo Ūkio banko audito.
2011 m. bėdų matė, bet negalėjo įrodyti
V.Valvonis sako, jog kai kurios problemos Ūkio banke buvo matomos ir 2011 metais, tačiau iš jų nebuvo galima padaryti esminių išvadų.
„Reikia skirti du dalykus. Vienas dalykas yra, ką tu gali jausti viduje ir kuo gali tikėti, kitas dalykas yra, ką tu paskui įrodyti teisme. Bet kuris moratoriumas arba bankrotas yra kraštutinė priemonė ir žinai, kad tą vedamą inspektavimo ataskaitą gali skųsti teisme, tai tu turi ne tik tikėti, bet iš principo įrodyti dokumentais. 2011 m. tam tikrų problemų buvo matoma, bet viskas banke buvo taip supinta, kad mes negalėjome tiek įrodyti, kiek dabar jau pamatėme 2012 m.“, - dėstė V.Valvonis.
Jis patikslino, jog turima informacija Lietuvos bankas su auditoriais nesidalijo, o problemų nepastebėjo auditoriai, V.Valvonio nuomone, priežastis yra didesnė – tam tikrais atvejais auditai yra daromi „atmestinai ir paviršutiniškai“ ir naudos iš jų nėra.
„Aš nenorėčiau kalbėti apie konkretų auditą, bet mano bendra asmeninė nuomonė yra tokia, nes negali būti tokių skirtumų, kokius matome ir unijose, ir „Snore“ ir visur kitur, ir čia – Ūkio banke. Mes matome visiškai skirtingai: būna juoda ir balta. Tai būti negali. Problemos visada yra tos pačios: paskolos, susijusios su akcininku ir užstatų vertė, kuri automatiškai lemia, kokia yra paskolos vertė, ir kiek reikia atidėjimų ir koks nuostolis“, - vardijo V.Valvonis.
Pasak jo, auditoriai darbą galėtų atlikti geriau ir išsamiau, o yra faktų rodančių, jog auditoriai bėdų nepastebi, yra – tai rodo „Snoro“ ir kredito unijų atvejai. Jis patikslino, jog „šimtus milijonų neatitikimų“ Lietuvos bankas Ūkio banke pamatė jau 2011 m. rugpjūtį ir šie neatitikimai taip pat buvo dėl su akcininku susijusių paskolų.
Lietuvos banko duomenų prašė žodžiu pernai, raštu kreipėsi šiemet
S.Bakas, paklaustas, kada auditorių įmonė kreipėsi dėl Ūkio banko auditavimo ataskaitos, sakė, jog susitikimai su Lietuvos banku vyko 2012 m. vasarį, tuomet buvo aptarti Ūkio banko rezultatai, banko inspektavimo ataskaitos už 2011 m. paprašyta žodžiu.
“2013 m. sausio mėnesį (inspektavimo ataskaitos – DELFI) prašėme jau raštu“, - sakė jis ir pridūrė, jog anksčiau centrinis bankas buvo minėjęs, kad dauguma bėdų Ūkio banke kilo 2012 m. - Oficialiame rašte, kurį gavome 2013 metais, yra teigiama, kad yra tam tikros paslaptys tarnybinės, kurių, jų manymu, jie negali atskleisti inspektavimo ataskaitose.“
S.Bakas pakartojo, jog, įmonės manymu, 2011 m. ataskaitos dėl Ūkio banko finansinės būklės, jo balansas, jame esančios sumos atspindi tuo metu galiojančią audito įmonės turimą informaciją.
Paklaustas, ar Ūkio bankas galėjo auditoriams pateikti neteisingą informaciją apie turto vertes sakė: „Negaliu šito komentuoti“.
„Pagal audito standartus, mes turime įsitikinti, ar turto vertintojas yra kvalifikuotas, ar turi licenciją, paprašome galbūt antro vertintojo dar padaryti vertinimą, jeigu kyla abejonių, priklausomai nuo turto sudėtingumo ir panašiai. Būna daug diskusijų, vertintojas kartais keičia savo vertinimus ir jau į galutinę ataskaitą, kuri išleidžiama, mes ja pasitikime ir tos sumos yra įtrauktos į balansą, - sakė S. Bakas. - Išorinis auditorius neatsakingas už (tikrinamos įmonės – DELFI) vadovybės sprendimus. Mūsų darbas pareikšti nuomonę apie ataskaitas tam tikrai dienai. Kas vyksta po to, kokie sprendimai priimami, mes nuomonės nepareiškiame, ir per metus gali daug įvykių atsitikti, kurie gali paveikti likvidumą ir panašiai. Mes manome 2011 m. ataskaitose reikšmingų iškraipymų nėra.“
Dėl to įmonė patikrinimų viduje inicijuoti neplanuoja. Tačiau jei priežiūros tarnybos nuspręs kitaip, įmonė reaguos.
„Mes 2012 m. audito nebaigėme, proceso metu komunikavome su banko taryba ir centriniu banku ir buvo pastebėjimų, kad vertės žymiai nukritusios, bet konkrečių sumų negalėjome įvertinti, dėl to, kad auditas buvo nebaigtas“, - pridūrė S. Bakas.
“Deloitte Lietuva“ dirbo ir su Lietuvos banku
Tiesa, “Deloitte Lietuva“ paslaugas teikė ir Lietuvos bankui, V.Valvonio teigimu, centrinį banką saisto viešųjų pirkimų procedūros ir bankas turi pasirinkti mažiausią kainą pasiūliusį paslaugos teikėją.
„Tačiau, ką mes galime padaryti ir ką mes padarėme, t.y., mes pasirinkome, kad audito komanda ir kuruojantis auditorių partneris būtų kitas negu yra Ūkio banke, kad nebūtų jokių interesų konfliktų ir jokių šešėlių, tą mes ir padarėme, ką galėjome įstatymo ribose“, - sakė V.Valvonis.
Mato, kad nebendradarbiavo ir neatliko pareigų
„Matome antro banko griūtį, aš matau (problemas – DELFI): visų pirma, bendradarbiavimas, o kita – funkcijų neatlikimas. Kai gausime 5-erių metų apžvalgą tiek audito kompanijos, tiek centrinio banko, galėsime lyginti ir įvertinti, kur slypi tiesa“, - dėstė Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.
Pasak jos, negali to paties darbo atlikti ir centrinis bankas, ir nepriklausomi auditoriai, tačiau išvados būti visiškai skirtingos – neaišku, kuria išvada tuomet tikėti.
J. Vaickienė sakė neturinti išankstinių išvadų po Lietuvos banko ir “Deloitte Lietuva“ pasisakymo.
„Dabar mes tikrai išgirdome centrinio banko ir auditorių pasiaiškinimų, kurie mūsų jgalbūt visiškai ir netenkino, norėjosi išsamesnių dalykų tiek apie turto vertinimą. Aš suprantu, kad ateityje mes turėsime didžiulę problemą ir dėl turto vertinimo, ir duok Dieve, kad tai būtų paskutinis bankas“, - teigė ji.
Kalbėdama apie galimus įstatymų pakeitimus, J. Vaickienė svarstė, jog galbūt vertinga numatyti, kad tą pačią finansų įstaigą turėtų vertinti ne vienas ir tas pats auditorius, bet būtų privaloma įmones keisti.
“Deloitte Lietuva“ Ūkio banką auditavo daugiau nei dešimtmetį.
Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas teigė, jog įmonės „Deloitte Lietuva“ tyrimo neatliks, jei tam negaus papildomo paklausimo, tačiau Auditorių rūmai atlieka periodinius audito įmonių tikrinimus.
Audito komiteto posėdžio metu pranešta, jog Lietuvos banko duomenimis, problemų Ūkio banke užfiksuota 2011 m. rugpjūtį.
Skelbta, kad Ūkio bankas yra nemokus, todėl nuspręsta jį padalinti į gerąjį ir blogąjį banką. Banko nuostoliai yra didesni nei 800 mln. litų.
Laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas, paklaustas, ar veiklos problemų nematė banką auditavusi bendrovė, yra sakęs, jog jam keista, jog įmonė nematė problemų Ūkio banke.
„Man sunku pasakyti, manau, jį reikėtų užduoti pačiai auditavusiai bendrovei – dėl kokių priežasčių jie davė tokią išvadą, kokią davė, ir kodėl jie nematė tiek problemų“, - teigė jis.
A.Audickas sakė, jog Lietuvos bankas, priešingai nei „Deloitte Lietuva“, problemas matė ir reikėtų auditorių paklausti, kodėl.
