Požymiai, kad Ūkio bankas sirgo

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis ISM vadybos ir ekonomikos universitete organizuotoje paskaitoje įvardijo Ūkio banko ligos simptomus, kurie apie liūdną banko ateitį įspėjo iš anksto.

V. Plunksnis teigė, kad pirmasis požymis – kai kurių ketvirčių banko neigiamos palūkanų pajamos.

„Tai reiškia, kad jei bankas turi pritraukęs, tarkim, indėlių už 2 mlrd. Lt, moka 3 proc. palūkanų, tai palūkanų iš paskolų gauna mažiau. Tokia tendencija Lietuvoje pasižymėjo tik du bankai – turėjo indėlių pritraukę daugiau nei paskolų. Abiejų jau nėra“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Antras požymis, turėjęs investuotojams ir indėlininkams uždegti raudoną šviesą – akcininkų struktūra.

„V. Romanomas tiesiogiai Ūkio banko akcininku tapo tik 2004 m. pabaigoje. Iki tol jis veikė tekstilės gaminių rinkoje. Kai vyko čekinė privatizacija, Kaune jis privatizavo nemažai. Taip atsitiko, kad Ūkio banko steigėjais tapo įmonės. O kai superki daug įmonių, išaiškėja, kad banke vis dėlto darai įtaką“, - paskaitoje pasakojo V. Plunksnis.

Pasak jo, nors oficialiai Vladimiras Romanovas Ūkio banko akcininkų sąraše atsirado tik Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos, „de facto“ jis bankui dirigavo daug ilgiau.

Pasak asociacijos vadovo, tik po prisijungimo prie ES Lietuvos bankui pavyko pasiekti, kad banko akcininkų struktūra būtų išgryninta.

Taip pat įtarimų dėl Ūkio banko veiklos turėjo kelti už dideles vertes perimamas nekilnojamas turtas.

„Mieste buvo aišku visiems, kad kai kurie projektai buvo V. Romanovo, nors iš tiesų oficialiai tai neatsispindėjo dokumentuose“, - kalbėjo investuotojų atstovas.

Nepasitikėjimo banko ateitimi turėjo suteikti ir viešumoje praslydę pranešimai apie akcininko projektų finansavimą, kurie buvo aptarinėjami galimos nesėkmės gaidomis.

Daugiau kainuos nei „Snoro“ bankrotas

V. Plunksnis ir toliau pasilieka prie savo nuomonės, kad Ūkio banko procesas kainuos brangiau nei „Snoro“.

„Lietuvos bankas yra truputį pasimokęs iš banko „Snoras“ klaidų procese ir pats administravimas nebus labai brangus. Tačiau „Snoro“ atveju didelę nuostolio dalį prisiėmė privatūs kreditoriai. Ūkio banko atveju žmonės sudėtingų produktų nepirko (indėlių sertifikatai ir pan.), tai reiškia, kad šį kartą nuostolių patirs Indėlių ir investicijų draudimas“, - nuomone dalijosi asociacijos vadovas.

Iškėlęs sau klausimą, kas vis dėlto užmokės už Ūkio banko procesą, teigė, kad ši rykštė būtent ir atiteks Indėlių ir investicijų draudimo fondui: „Kai kas tai tapatina su valstybe, aš netapatinčiau, nes lėšas suneša kiti bankai, kai pas juos atsiranda klientų indėliai. Per metus į jį įnešama apie 170 mln. Lt. Taigi, jeigu laikote banke pinigus, tai susimokėsite ir per šį procesą“.

V. Plunksnis tiki, kad jei politikai pradės kalbėti apie draudimo įmokos didinimą, tai komerciniams bankams teliks mokėti mažesnes palūkanas indėlininkams.

„Jeigu pavyktų greitai baigti bylą dėl „Snoro“ kreditorių eilės ir valstybei pavyktų laimėti, tai grįžtų iš „Snoro“ dalis lėšų ir fondas vėl prisipildytų. Niekas neslepia, kad šiemet kredito unijų rinkoje gal bus dar įvykių, kur teks draudimui įsikišti“, - numatė V. Plunksnis.

DELFI primena, kad vasario 12 d. Lietuvos bankas paskelbė Ūkio banko veiklos moratoriumą ir paskyrė laikiną administratorių. Priežastis – Ūkio bankas nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo. Nurodomas 500 mln. Lt trūkumas, kuris galėjo susidaryti dėl paskolų teikimo už pervertintą turtą. Generalinė prokuratūra dėl šių epizodų atlieka tyrimą.