Dėl pustrečio milijardo litų indėlininkai intensyviai varsto Ūkio banko duris. Tačiau, pasak „Savaitės komentarų“, sujudimas pastebimas ir kitur – tarptautiniame Kauno oro uoste. Čia vienas po kito leidosi stambiausių banko klientų lėktuvai. Iki 350 tūkst. Lt indėlių yra apdrausti valstybės, tačiau garantijų neturi maždaug 800 turtingų ponų.
„Savaitės komentarų“ žiniomis Ūkio bankas buvo populiarus korespondentinis bankas tarp Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos verslininkų.
Tarp dviejų trečdalių neapdraustų indėlininkų dominuoja rusai, registravę savo verslus lengvatinio apmokestinimo zonose (Belize, Mergelių salose, Kipre).
Labai tikėtina, kad pastaruoju metu V. Romanovui teko susitikti su ne vienu įsiutusiu verslininku iš Rytų.
TV3 žiniomis, V.Romanovas buvo užsisakęs skrydį į Maskvą, bet paskutinę akimirką persigalvojo. „Savaitės komentarai“ primena, kad Maskvoje buvo nušautas V.Romanovo bičiulis, verslininkas Šabtajus Kalmanovičius.
V. Romanovas apie savo nerimą dėl gyvybės yra užsiminęs ir anksčiau, dar 2007 m., kai susikirto interesai su prokremliniu verslininku, „Rusal“ pagrindiniu akcininku Olegu Deripaska. Kalbama, kad O. Deripaską įsiutino V. Romanovo planai aliuminio versle Balkanuose ir Rusijoje. Sutapimas, ar ne, bet V. Romanovo banką nuskandino kadaise O. Deripaskai labai parūpusi „Biračo“ aliuminio oksido gamykla Bosnijoje. Ją V. Romanovas pažadėjo įkeisti Lietuvos bankui, norėdamas pataisyti banko padėtį, bet to nepadarė.
„Savaitės komentarai“ skelbia, kad dažniausiai Ūkio banko taikyta pinigų plovimo schema buvo susijusi su turto pervertinimu. Bankas oficialiai deklaruodavo, kad jo įsipareigojimai padengti didesnės vertės turtu, nei yra jo tikroji vertė.
