Rytų Europos šalių politika ir ekonomika besidomintis britų žurnalistas pastebėjo, kad Europos Sąjungoje vyksta jėgų persiskirstymas: „Tai, ką mes vadinome ES naujokėmis, nebėra naujokės. Dabar problematiškomis šalimis tapo pietų Europos šalys ir jos praranda savo balsą, o Šiaurės Europos šalys jį įgauna“.
Optimistiškai Baltijos šalių atžvilgiu nusiteikęs žurnalistas priminė, kad nepasitvirtino ir kai kurių ekonomistų prognozės per paskutinę krizę, kai buvo žadama, kad Baltijos šalys neišbris iš krizės be valiutų devalvacijos.
Į pokalbį su „The Economist“ redaktoriumi įsijungęs konservatorius A. Kubilius teigė, nors visos trys Baltijos šalys krizės metu pasirinko skirtingus kelius, vis dėlto rezultatas nėra blogas.
„Kodėl mes pasirinkome taupymą? Estai buvo geriau pasiruošę, latviai kreipėsi į Tarptautinį valiutų fondą. Jei į jį būtų kreipusiosi dvi šalys, būtų tekę devalvuoti valiutą. Taigi mes pasirinkome išsigelbėti vieni. Kaip matote, atsigavome gana greitai“, - Londone vykstančiame forume kalbėjo buvęs premjeras.
Užklaustas, kodėl vis dėlto Lietuva nepasirinko išlaidavimo strategijos krizės metu, A. Kubilius teigė: „Mūsų valiuta pririšta prie euro ir Lietuvos bankas neturėjo šio monetarinio instrumento. Antra, aišku, jei nori išeiti iš krizės, turi turėti finansinių rezervų, tam reikia didinti deficitą. Jei tai darai, negali išeiti į tarptautinę rinką ir susiduri su paprasta situacija, kai negali išeiti iš krizės, nes negali pasiskolinti. Todėl lieka alternatyva – įtikinti tarptautines rinkas, kad gali stabilizuoti finansus, mažinti deficitą, bet dėl to turi peržiūrėti vidinius resursus ir galimybes“.
„Taigi mano žinutė visiems čia (Londone – DELFI) esantiems, nebūkite paskutiniai, kurie sugrįš į Lietuvą. Mūsų galimybės yra didelės“, - tęsė konservatorius.
E. Lucaso užklaustas apie Lietuvos ekonomikos iššūkius, buvęs Vyriausybės vadovas teigė, kad šiuo metu itin didelių iššūkių nemato, tačiau jų galima įžvelgti, jei yra žiūrima su ilgalaikia perspektyva.
„Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą mums labai svarbu modernizuoti politinį sektorių ir visuomenę. Reikia tvirtinti ryšius. Antras iššūkis – bendras Europos vystymasis, krizių valdymas. [...] Geopolitiniai iššūkiai mums vis dar vieni svarbiausių ir, žiūrėdamas į ateitį, matau tam tikras problemas, kurias reikia išspręsti“, - šnekėjo A. Kubilius.
Taip pat politikas išsakė Lietuvos svarbiausius prioritetus Eurpos Sąjungoje – visiška integracija Europos projekte, ypač infrastruktūros srityje.
„Antra, norime būti integruoti į Europos projektą, kuris būtų konsoliduotas. Taip pat norime matyti geopolitinį saugumą aplink, kuris iš tiesų vyktų“, - tęsė politikas.
„The Economist“ žurnalistas užklausė konservatoriaus ir apie jo kritiką Davido Camerono kalboms apie Europos politinę dezintegraciją.
„Kaip išsivystys Europa, negalime pasakyti. Europa yra unikalus projektas. Žinoma, reikia žiūrėti, kaip tapti konkurencingais. Bet kai D. Cameronas sako, kad pralaimime karą Kinijai, JAV ir dėl to reikia mažiau politikos. Kodėl neklausiame savęs, ar iš tiesų Kinija ir JAV nėra politiškai konsoliduotos. Nematau ekonominės logikos, kad politinė konsolidacija Europą paveiktų neigiamai. Mums reikia atsikratyti neveiksmingos biurokratijos, bet Europa neturi būti tik ekonominės integracijos darinys“, - Londone kalbėjo A. Kubilius.
