Aludariai skundžiasi: emigracija ir nekylantys atlyginimai smukdo rinką

Aludariai prognozuoja, kad kitais metais alaus rinka turėtų trauktis apie 4 proc. Tačiau tikimasi, kad nuo Naujųjų metų įsigaliojantis draudimas naudoti didesnę nei 1 litro plastikinę tarą, privers dalį vartotojų rinktis kokybiškesnę prekę.

Pristatydamas alaus rinkos tendencijas bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigė, kad šalta vasara ir emigracija šiemet gana skaudžiai kirto šiam verslo sektoriui. Tačiau ateities prognozės taip pat daug nežada.

„Daug negatyvių veiksnių yra ir dėl žaliavų bei energetikos kainų kilimo. Mūsų gamyklose energetikos ištekliai sudaro didžiąją dalį“, - teigė bendrovės vadovas.

Įmonės atstovas pastebi tendenciją, kad vis daugiau alaus vartotojų perka prastesnės kokybės alų. Geriausios kokybės prekei priklauso apie 18 proc. rinkos, vidutinės – 36,7 proc., ekonominės – 45,3 proc. (2012 m. rugsėjis - Nielsen, Canadean inf.)

Net 50,7 proc. alaus parduodama plastikinėje taroje, 24,9 proc. - stiklinėje taroje, 24,4 proc. - skardinėse (2012 m. rugsėjis - Nielsen, Canadean inf.). R. Viršilas pabrėžė, kad prasčiausią alų plastikinėje taroje perka vis daugiau alaus vartotojų. Jo nuomone, tai lemia aukštas nedarbo lygis ir atlyginimų itin lėtas augimas.

Alaus gamintojas spėja, kad nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantis draudimas alų pilstyti į didesnę nei 1 l plastikinę tarą šiek tiek keis vartotojų elgseną.

Tiesa, draudimas gali ir išnykti – dėl konkurencijos ribojimo Europos Komisija nurodė, kad toks draudimas prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių – laisvam prekių judėjimui.

Skaičiuojama, kad kitais metais alaus rinka trauksis apie 4,1 proc. (šiemet jaučiamas apie 5 proc. rinkos smukimas), tačiau manoma, kad šiek tiek atsigaus restoranuose ir baruose parduodamo alaus rinka. R. Viršilas teigė, kad alaus pakuočių taisyklių pakeitimas rinką sutrauks 3,3 proc., bet viliamasi, kad dalis gyventojų vietoj „bambalinio“ alaus pradės rinktis geresnės kokybės produktą.

„Tačiau situacija rinkoje lemia tai, kad sunkiai galime vėl tikėtis tų laikų, kai statybininkai eidami dirbti pirkdavo geriausios kokybės produktą“, - kalbėjo generalinis direktorius.

„Švyturio – Utenos alaus“ duomenimis, Azijoje suvartojama 36 proc. alaus, Amerikoje – 30 proc., Europoje – 26 proc. Pastebima, kad išsivysčiusiose rinkose alaus suvartojimas išlieka stabilus arba krinta. Gana spartus alaus vartojimo augimas fiksuojamas Rytų rinkose, tačiau ten vienam gyventojui suvartojamo alaus kiekis vis dar išlieka mažas.

Vakarų ir Šiaurės Europos rinka pasižymi vienu iš didžiausių alaus suvartojimo vienam gyventojui lygiu, tačiau kiekiai pastovūs arba krintantys. Rytų Europos rinka, kuriai priklauso ir Rusija, gana palanki aludariams, tačiau ir ten suvartojimo augimas stabtelėjo dėl didelės kainų infliacijos.

Lietuva 2011 m. duomenimis pateko į šeštąją vietą pagal alaus suvartojimą pasaulyje. Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka 101,4 l suvartoto alaus. Pirmoje vietoje – Čekija (158 l vienam gyventojui per metus), antroje – Airija (131,1 l vienam gyventojui per metus), trečioje – Vokietija (110 l vienam gyventojui per metus). Toliau vietas pasidalijo Austrija (108,3 l vienam gyventojui per metus), Australija (104,7 l vienam gyventojui per metus), Lietuva (101,4 l vienam gyventojui per metus), Didžioji Britanija (99 l vienam gyventojui per metus), Lenkija (95 l vienam gyventojui per metus), Danija (89,9 l vienam gyventojui per metus), Suomija (85 l vienam gyventojui per metus), Rusija (58,9 l vienam gyventojui per metus).

Lietuvoje tik 5 proc. alaus yra parduodama baruose ar restoranuose. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje baruose parduodama 70 proc. viso šalyje suvartojamo alaus.